Realybė pakeitė planus

Dronai – ne vien tam, kad kariai iš oro matytų, kas vyksta.

„Taip pat artilerijos koregavimui bei konvojavimo misijoms, taip pat „damage assessment“ funkcijai – žalos įvertinimui po netiesioginės ugnies“, – sakė Lietuvos kariuomenės seržantas Bronius Babkauskas.

Vienam amerikietiškam dronui valdyti reikia dviejų karių: vienas rūpinasi pačiu dronu, kitas – kontroliuoja skrydį.

„Ore jis gali išbūti nuo 90 iki 60 minučių“, – teigė B. Babkauskas.

Kai dronas filmuoja, kariai iškart mato kiekvieno taško GPS koordinates.

„Koordinatės yra svarbu tuo, kad tu gali nustatyti taikinio buvimo vietą labai greitai ir labai tiksliai“, – šnekėjo seržantas.

Be šių amerikietiškų dronų Lietuva turi ir kitokių modelių skraidyklių.

„Paprastai dronai arba bepilotės skraidančios sistemos naudojamos tada, kada per pavojinga žmogui skristi ir žvalgyti teritoriją arba tiesiog neapsimoka žmogaus siųsti“, – kalbėjo kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Nupirkti daugiau ir naujesnių dronų kariuomenei suplanuota senokai, bet, anot ministro, planus teko paspartinti.

Stop kadras

„Prieš penkerius metus buvo numatyta, kad tie dronai atsiras 2025 ar 2027 metais, bet realybė tuos planus keičia“, – šnekėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Artimiausiu metu ketinama skelbti konkursą, bus perkami žvalgybai skirti dronai. Kiek ir už kokią sumą, kol kas neskelbiama.

„Lietuvos kariuomenė galvoja apie žvalgybinį poreikį, kadangi visi pajėgumai, kuriuos mes turime, reikalauja išankstinės žvalgybinės informacijos“, – komentavo A. Anušauskas.

Neapsiribos žvalgybiniais dronais

Dronai gana gausiai naudoti karuose – Sirijoje, Kalnų Karabache. Pastaraisiais metais amerikiečiai būtent dronais nukauna teroristų lyderius. Anot ministro, realios karinės operacijos – gera proga paanalizuoti dronų efektyvumą. Aišku viena: Lietuvai reikia pažangių dronų, nes juos naudoti reikėtų prieš stiprų priešininką.

Mes niekada negalėsime pasilyginti su Rusija savo pajėgumų skaičiumi, todėl mums geriau naudoti protą prieš raumenis.

„Mes niekada negalėsime pasilyginti su Rusija savo pajėgumų skaičiumi, todėl mums geriau naudoti protą prieš raumenis. Šiuo atveju būtent dronai, bepilotės mašinos ir autonominės sistemos yra tokios sistemos, kurios gali užtikrinti mums technologinę viršenybę prieš galimą agresiją“, – aiškino D. Antanaitis.

Dronai gali būti ne tik numušti, bet ir per atstumą sugadinti elektroninėmis priemonėmis.

„Rusija, Baltarusija turi pakankamai stiprią oro gynybą“, – sakė D. Antanaitis.

Dronais vien žvalgybai Lietuva apsiriboti neketina.

„Orientacija yra į žvalgybinius, bet galvojama ir apie kovinius“, – teigė A. Anušauskas.

„Naudojant tokias bepilotes sistemas yra taupomas laikas, taupomi resursai ir, kas svarbiausia, yra saugoma žmogaus gyvybė“, – šnekėjo D. Antanaitis.

Tačiau dronai kovinėms užduotims kainuotų nemažai – reikėtų stiprinti visą oro gynybą.

„Tenkinant drono poreikį reikia galvoti ir apie oro gynybą, apie kitas elektronines kovos priemones, kurias irgi reikia įsigyti. Patys dronai savaime tų užduočių neįvykdys, jeigu nebus pridengiami“, – šnekėjo A. Anušauskas.