Lietuvos valstybinėms institucijoms reikia keliolikos mėnesių pasirengti jų įslaptintiems elektroniniams dokumentams apsaugoti, kad jie nebūtų paviešinti. Dėl vilkinamo tokio svarbaus darbo nepasitenkinimą reiškia Lietuvos partnerės paslapčių kupinoje NATO.

Nurodė Vašingtonas

Po to, kai per visą pasaulį nuvilnijo „WikiLeaks“ paviešintų amerikiečių pareigūnų slapto susirašinėjimo skandalas, Lietuvoje susirūpinta, kaip elektroninėje erdvėje saugomi įslaptinti dokumentai.

Paaiškėjo, kad apsauga beveik nulinė, visai skylėta. Dėl to nepasitenkinimą oficialiajam Vilniui pareiškė Lietuvos partnerės NATO, ypač nuo „WikiLeaks“ nukentėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia.

Vašingtonas ne tik Lietuvai, bet ir visiems kitiems partneriams NATO konfidencialiai nurodė sustiprinti tiek savo, tiek viso gynybinio aljanso dokumentų apsaugą, pirmiausia – elektroninėje erdvėje.

Todėl pernai liepą premjeras Andrius Kubilius sudarė specialią darbo grupę ir ją įpareigojo iki šių metų balandžio pabaigos parengti Elektroninių įslaptintų dokumentų valdymo taisykles.

Pratęsė iki lapkričio

Bet beveik metų darbo grupei nepakako, kad įvykdytų premjero įpareigojimą. Bendros slaptų dokumentų apsaugos kibernetinėje erdvėje tvarkos Lietuvoje vis dar nėra.

Šiomis dienomis paaiškėjo, kad ji neatsiras ir iki šių metų pabaigos. A.Kubilius pasirašė naują potvarkį, kuriuo leido pratęsti grupės darbą iki šių metų lapkričio 30 d. Tuomet jau dirbs naujos kadencijos Seimas ir bus sudaroma nauja Vyriausybė, kuri, jeigu grupė iki to laiko baigs savo darbą, ir turės patvirtinti parengtąją elektroninių slaptų dokumentų apsaugos tvarką.

Darbo grupės vadovė, Užsienio reikalų ministerijos Administracinio departamento Įslaptintos informacijos valdymo skyriaus vedėja Natalija Bacevičienė, aiškindama, kodėl rengti šią tvarką reikia daugiau kaip penkiolika mėnesių, tvirtino, kad dirbant paaiškėjo, jog darbo yra daugiau, nei atrodė iš pradžių.

„Darbo grupė, išnagrinėjusi esamą padėtį, nutarė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja įslaptintų dokumentų skaitmeninių kopijų administravimo, todėl turėtų būti parengti du nauji teisės aktų projektai. Tai Elektroninių įslaptintų dokumentų valdymo taisyklės ir Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių nauja redakcija“, – teigė N.Bacevičienė.

Anot jos, dėl dviejų projektų rengimo tikslingumo darbo grupė kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją ir ši tam pritarė.

Posėdžiauja dukart per mėnesį

„Darbo grupė nutarė, kad, siekiant tinkamai parengti abu projektus, būtina papildyti grupės sudėtį ir pakeisti nustatytąjį terminą“, – paaiškino N.Bacevičienė.

Tai premjeras ir padarė. Jis ne tik pratęsė grupės darbą iki šių metų lapkričio pabaigos, bet ir papildė ją trimis naujais pareigūnais. Dabar darbo grupėje yra 18 pareigūnų iš Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Ministro pirmininko tarnybos, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro, Vyriausybinio ryšių centro ir Vyriausiojo archyvaro tarnybos. Pastarajai pavesta techniškai aptarnauti darbo grupę.

Pasak N.Bacevičienės, šiuo metu darbo grupė intensyviai dirba. „Pastaruoju metu posėdžiai vyksta du kartus per mėnesį“, – informavo pareigūnė.

Ypač slapti – tik popieriuje

Vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė yra sakiusi, kad iki šiol Lietuvoje iš esmės nebuvo atskirai reglamentuota, kaip derėtų saugoti ir tvarkyti įslaptintus elektroninius dokumentus. Anot jos, naujosios taisyklės bus skirtos žemesnio įslaptinimo lygio dokumentams – su žymomis „riboto naudojimo“ arba „naudoti tarnyboje“. Tai reiškia, kad jos neapims žymas „konfidencialiai“, „slaptai“ ir „visiškai slaptai“ turinčių dokumentų.

D.Lukšaitė leido suprasti, kad aukštesnio slaptumo lygio popieriai į elektroninę erdvę patekti neturėtų. Jų turės ir toliau būti tik popierinis variantas, ir tik ribotas egzempliorių skaičius. „Šie dokumentai ir toliau bus saugomi bei tvarkomi taip, kaip numatyta jau veikiančių taisyklių“, – sakė ji.

Pareigūnė pabrėžė, kad Lietuvoje yra sukurta tinkama popierinių slaptų dokumentų saugojimo sistema: „Neteko girdėti, kad per pastaruosius kelerius metus mums būtų buvę pateikta kokių nors priekaištų dėl slaptų popierių saugojimo.“

Neskelbiama, kiek Lietuvoje iš viso yra dokumentų, turinčių įvairias saugumo žymas. Tai – valstybės paslaptis.

Nepateikiama informacija ir apie tai, kiek Lietuvos valdžios institucijose yra grynai lietuviškų, šalyje surašytų slaptų popierių, o kiek yra atėję iš partnerių NATO, ES, taip pat kiek turima konfidencialių pranešimų iš Lietuvos diplomatinių žinybų užsienyje.

Nežinoma, kiek kainuos įdiegti sistemą, kuri leis Lietuvos valdžios specialiąsias institucijas apsaugoti nuo informacijos nutekėjimo. Tai esą bus apskaičiuota tik tuomet, kai premjero paskirtų ekspertų grupė baigs savo darbą. Tačiau ir ši informacija bus įslaptinta.

Nesėkmingas tyrimas

Po to, kai pernai dienraštis paviešino, kad Lietuva susirūpino savo įslaptintų elektroninių dokumentų apsauga, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos inicijavo tyrimą, kaip galėjo nutekėti informacija dėl JAV reiškiamų konfidencialių pastabų oficialiajam Vilniui, jog tokios tvarkos iki šiol nėra. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, šis tyrimas baigėsi be rezultatų.

Neoficialūs šaltiniai patvirtino, kad Lietuvos sprendimas gerokai atidėti darbo dėl įslaptintų elektroninių dokumentų apsaugos pabaigą paliko slogų įspūdį NATO partneriams, pirmiausia JAV. Pareikštas nepasitenkinimas galimu darbo vilkinimu.

Po to, kai Juliano Assange'o įsteigta ir Švedijoje įregistruota organizacija „WikiLeaks“ užpernai vėlyvą rudenį ėmė po truputį viešinti tūkstančius JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, daugelio pasaulio valstybių specialiosios tarnybos susirūpino savo slaptų popierių, esančių elektroninėje erdvėje, saugumu.