Skundo užuomazga
Prabavimo procesą Lietuvoje reglamentuoja finansų ministro įsakymas dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos. Vieninteliai Lietuvos prabavimo rūmai vykdo prabavimo procesą.
Bendrovė „Aukseda“ – viena iš rinkos dalyvių, šešiolika metų užsiimanti didmenine prekyba juvelyriniais gaminiais. Jie importuojami iš ES ir trečiųjų šalių. Įmonė gaminius tiekia juvelyrinėms parduotuvėms, kurios juos parduoda galutiniams vartotojams.
Prieš išleisdama į rinką, importuotus gaminius „Aukseda“ žymi savo atsakomybės ženklu, kuris registruotas Lietuvos prabavimo rūmuose, o paskui gaminys turi būti įspauduotas Lietuvos prabavimo rūmuose, kitaip tariant, prabuojamas.
„Pernai kovą Prabavimo rūmai patikrino vieną mūsų klientę. Įdomu, kad patikrino dešimt juvelyrinių gaminių. Visi jie atitiko aukso kokybės standartą, kuris nurodytas įspaude. Tačiau septynių gaminių įspaudai, pažymėta, buvę neautentiški, o trys įspausti nevisiškai. Vadinasi, tie įspaudai yra autentiški, tik nevisiškai įspausti ir reikia iš naujo įspausti“, – apie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus pasiekusio skundo užuomazgą pasakoja bendrovės „Aukseda“ vadovas Edenas Mankauskas.
Jis neslepia nuostabos, nes valstybinio ženklo įspaudas yra kaip centrinio banko moneta ar banknotas. Įsivaizduokime, iš bankomato išsiimame dešimt kupiūrų, o paaiškėja, kad septynios blogos, o tris reikėtų pakartoti. Taip, ko gero, negali būti. Panašiai ir prabavimo procesas turi būti užtikrintas ir kokybiškas.
„Po patikrinimo konfiskavo keliolika gramų. Suma yra niekinė. Tačiau aš žinau, kur pirkau gaminius ir kur prabavau. Man užvirė kraujas dėl neteisybės, todėl ir kreipėmės į teismą, o dabar kaip autostradoje – išvažiavai ir atgal nepasuksi“, – sako E. Mankauskas, metęs pirštinę tarnybai, kuri pati deda valstybinio ženklo įspaudą, pati kontroliuoja, tikrina ir baudžia.
Kritika: verslininkai nepasitiki Lietuvos prabavimo rūmais. / E. Cickevičiaus nuotr.
Neadekvati rizika
Grįžkime prie patikrinimo. Valstybinių ženklų falsifikavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Falsifikavimo atvejį nustačiusi tarnyba medžiagą perduoda policijai ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Patikrinimas vyko pernai kovą. Tik rugpjūtį gaminiai buvo konfiskuoti. Įdomiausia, kad, radę „Auksedos“ gaminių su neva suklastotomis ar netinkamomis prabomis, Lietuvos prabavimo rūmai nieko nedarė, o kreipėsi į policiją dėl tariamai suklastotų prabų tik tada, kai „Aukseda“ kreipėsi į administracinį teismą ir apskundė rūmų sprendimus. Sutapimas?
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Auksedos“ vadovas apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau ir vėl stop – tyrėja lauks administracinio teismo išvadų.
Aš žinau, kur pirkau gaminius ir kur prabavau.
Tačiau kokia prasmė didmenininkui, kurio sandėliuose – dešimtys tūkstančių juvelyrinių dirbinių, klastoti valstybinį įspaudą ant gaminio, kurio praba atitinka nurodytą įspaude, – vadinasi, aukso kokybė atitinka tą, kuri nurodyta ant gaminio.
„Kokia prasmė falsifikuoti įspaudą? Vienas įspaudas kainuoja apie 50 euro centų. Jei pažymėta, tarkime, 120 tūkst. gaminių per ketverius metus, tai atsiėjo netoli 100 tūkst. eurų. Padirbinėjant tiek susitaupytų. Tačiau jei tą 120 tūkst. gaminių paverstume pinigais, jau skaičiuotume milijonus eurų ir logikos falsifikuoti dėl tų 100 tūkst. tarsi ir nebelieka. Be to, dar neadekvati rizika, sugadinta reputacija. Pelningumas, apyvarta rodo, kad falsifikavimas neturi prasmės“, – svarsto E. Mankauskas.
Jau minėjome, kad prabavimo procesą Lietuvoje reglamentuoja finansų ministro įsakymas. Jo 11 punktas skelbia: „Priežiūros institucija parenka tokius bandymų metodus, kad užtikrintų gaunamų tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių prabavimo rezultatų patikimumą ir teisingą išvadų pateikimą.“
Vadinasi, Lietuvos prabavimo rūmai turi parinkti tokius metodus, kurie nekeltų abejonių tikrinant gaminius rinkoje. Tame pačiame įsakyme yra nuoroda, kad galima kreiptis į užsienio ekspertus, tačiau ši norma, anot verslininko, praktiškai neveikia, nes užsienio ekspertai Lietuvos prabų nevertina.
E. Cickevičiaus nuotr.
Archajiškas žymėjimas
„Aukseda“ kreipėsi į Lietuvos prabavimo rūmus dėl galimai netinkamų prabavimo metodų ir nurodė, kad gauna iš jų gaminių su neaiškiais įspaudais. Lietuvos prabavimo rūmai atsakė: jeigu yra įspaudavimo brokas, kodėl nesikreipė su pretenzijomis, t. y. Lietuvos prabavimo rūmai kaip ir pripažįsta, kad gali būti jų darbo broko.
Tačiau fiziškai neįmanoma tikrinti kiekvieno gaminio, nes, anot verslininko, viename užsakyme būna apie 3–5 tūkst. vienetų gaminių. Be to, „Aukseda“ apskritai neturi kompetencijos spręsti dėl prabos kokybės.
„Jie sako: jei randate netinkamai ar nevisiškai įspauduotų gaminių, turite teisę per protingą terminą kreiptis į prabavimo įmonę su pretenzija. Vadinasi, įmonė pati turi per protingą terminą patikrinti visus gaminius. Tačiau ar tai nereiškia, kad valstybės įmonė monopolininkė dirba nekokybiškai?“ – stebisi „Auksedos“ vadovas.
E. Mankausko skaičiavimu, įmonės sandėlyje saugoma apie 120 tūkst. Lietuvos prabavimo rūmuose įspauduotų gaminių. „Atsakyme dėl gaminių patikrinimo nurodė, kad kartais būna žmogiškų klaidų. Jei norite – atvežkite gaminius ir mes patikrinsime. Tačiau, jei, atvežus tuos 120 tūkst. gaminių, būtų nustatyta, kad dalis Prabavimo rūmuose įspauduotų gaminių yra su neva neautentiškais įspaudais? Grėstų baudžiamoji atsakomybė, nors tai padarei gerų norų vedamas?“ – keblią situaciją sunkina dar ir tai, kad klientai neslepia nuo „Auksedos“ atstovų vykstančios raganų medžioklės, – esą dabar pirmas tikrintojų klausimas būna, ar prekiauja „Auksedos“ gaminiais.
Dar vienas niuansas – juvelyrinių dirbinių prekyba užsiimantys verslininkai kritiškai vertina Lietuvos prabavimo rūmų naudojamą valstybinio ženklo įspaudavimo metodą, kuriam naudojami specialūs kalteliai.
Anot verslininko, tas kalimo metodas – archajiškas, nepaisant, kad rūmų laboratorija yra labai moderni, atitinka visus ISO standartus, joje galima tirti labai įvairius mėginius, tačiau įspaudų metodai – seni ir nemodernūs. Kalimo metu dalis gaminių būna sugadinama.
„Sugadintų gaminių būna daugiau, nei gali atrodyti, bet į tai žiūrėjau pro pirštus. Supraskite, tai kontroliuojanti institucija ir, jei pradėsi kelti bangas dėl vieno ar kito sugadinto auskarėlio, užsitrauksi nemalonę“, – neslepia E. Mankauskas.
E. Cickevičiaus nuotr.
Rūmų pralaimėjimas
Apie juvelyrinių gaminių prekybos niuansus ir vienintelę šios rinkos kontrolierę – Lietuvos prabavimo tarnybą sutiko papasakoti ir kiti verslininkai. Prieš keletą metų bendrovė „Juvelta“ laimėjo bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT), kuriame prašė paaiškinti laisvos prekybos tarp ES valstybių narių principus.
Mūsų šalyje aukso iš Lenkijos importuotojai susidurdavo su Lietuvos institucijų formalistinėmis kliūtimis vykdyti tarptautinę prekybą. Ginčas kilo, nes aukso gaminiai, kuriuos „Juvelta“ importavo iš Lenkijos, buvo įspausti Lenkijos prabavimo ženklu 3, kuris Lietuvos gyventojams yra neįprastas ir nesuprantamas. Toks žymėjimas iš tiesų neatitiko pasaulinės prabos ženklinimo praktikos. Įvairūs tarptautiniai dokumentai nustato, kad aukso gaminių praba turi būti išreikšta lydinio grynumo santykiu, pvz., 375, 585, 750, 999.
Lietuvoje taip pat naudojamas pasaulyje įprastas prabos žymėjimo būdas, o importuoti juvelyriniai dirbiniai, neatitinkantys Lietuvos ženklinimo reikalavimų, turi būti iš naujo paženklinti Lietuvos prabavimo rūmuose. Tačiau „Juvelta“ importuotus aukso gaminius paženklino 585 pati.
Išnagrinėjęs „Juvelta“ bylos aplinkybes, ESTT pripažino, kad iš principo reikalavimas prekes paženklinti taip, kad būtų tinkamai informuoti vartotojai, nepažeidžia ES teisės, net jei prekės šalies rinkoje įprastas kitoks ženklinimas. Taigi Lietuvos teisės aktų reikalavimas ženklinti auksą pasaulyje įprasta santykine sistema nepažeidė ES teisės aktų ar, tarkime, Lenkijos aukso prekybininkų teisių.
Tačiau kartu ESTT pripažino, kad „Juvelta“, gaminius paženklindama santykine sistema – 585, nors ir be oficialaus Lietuvos prabavimo rūmų patvirtinimo, pateikė lygiavertę informaciją ir vartotojai negalėjo būti suklaidinti dėl juvelyrinių dirbinių vertingumo. Todėl ESTT padarė išvadą, kad Lietuvos prabavimo rūmų pretenzijos buvo neproporcingos.
Prabuojant pasitaiko, kad sulankstomi gaminiai, nes juos įspauduojant panaudojama per didelė jėga.
Trūksta patikimumo
Bendrovės „Juvelta“ vadovas Linas Valontukevičius pripažino, kad „Auksedos“ atveju visiškai nematantis prasmės falsifikuoti įspaudą. Verslininkas hipotetiškai svarstė, kad pasigaminti – nukopijuoti Lietuvos prabavimo rūmų kaltuką ir paženklinti kelis gaminius – visiškai nelogiška ir nuostolinga, juolab kad aukso praba atitinka tą, kuri nurodyta įspaude.
„Šiuo atveju, apie kurį kalbame, visiškai nematau prasmės falsifikuoti įspaudą. Falsifikavimo prasmė yra tuomet, kai bandoma nuslėpti gaminio kokybę, t. y. neatitikimą deklaruojamai prabai, arba sutaupyti pinigų už prabavimo ir įspaudavimo mokamas paslaugas, bet tuomet turi būti masiškumas. Šioje situacijoje nėra nei vieno, nei kito“, – pastebėjimais dalijosi L. Valontukevičius.
„Juveltos“ direktorius įsitikinęs, kad Lietuvos prabavimo rūmų taikomas įspaudų palyginamasis metodas, nustatant, ar prabos ženklas įspaustas gaminyje yra originalus, niekada negali būti 100 proc. tikslus.
„Pavyzdžiui, paženklinti sidabriniai auskarai – prabos ženklas dažniausiai dedamas ant plonos sidabrinio auskaro kojelės. Būna, kad prabuojant sulankstomi gaminiai, nes įspauduojant panaudojama per didelė jėga. Kas tuomet atsitinka? Kadangi kojelė sulenkta, t. y. gaminys deformuotas ir auskaro kojelė nebeįlenda į kilputę, kojelę, kurioje yra įspaudas, reikia atlenkti į pradinę padėtį, t. y. ištiesinti. Atliekant tokį veiksmą įspausta praba deformuojasi ir ji niekada lyginamuoju metodu 100 proc. neatitiks originalo. Deja, bet tai dažnas reiškinys“, – dėsto „Juveltos“ direktorius.
Būna, kad gaminiai sugadinami, kai ties įspaudo vieta jis įtrūksta ar visai nulūžta. Tuomet gaminys taisomas lituojant ir atkuriama pirminė būklė. Dėl šių veiksmų įspausta praba deformuojasi, pasikeičia. Tuomet apie palyginamąjį metodą nė kalbos negali būti.
„Prekiaudami juvelyriniais gaminiais, turime prižiūrėti, kad jie visada būtų švarūs ir blizgėtų. Gaminiai yra valomi, poliruojami tiek rankomis, tiek mašinomis. Būna, kad gaminiai neparduodami ir keletą metų, taigi jų valymo procedūros atliekamos ne vieną kartą. Tai dar viena priežastis, kodėl palyginamasis metodas negali būti 100 proc. tikslus, nes gaminiai ir kartu prabos įspaudai paveikiami mechaniškai“, – verslo specifika dalijosi L. Valontukevičius.
Vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl palyginamasis metodas nepatikimas, – rūmų naudojami kaltukai. Jie esą taip pat, kaip ir bet kuris metalas, dyla, ir nevienodai. „Vien tai, kad etaloninio kaltuko įspaudas skiriasi nuo panaudoto, kaip ir dviejų panaudotų, leidžia suponuoti, kad vien tik šis metodas negali būti naudojamas tikrinant gaminių įspaudų autentiškumą“, – įsitikinęs „Juveltos“ direktorius.
Rizika: E. Mankauskas nemato logikos padirbinėti valstybinį įspaudą, kai aukso kokybė atitinka nurodytą įspaude. / E. Cickevičiaus nuotr.
Valstybinis reketas?
Kiti juvelyrinių dirbinių verslo dalyviai sutiko pasikalbėti su „Kauno diena“ tik su viena sąlyga – anonimiškai. Visų aiškinimai panašūs – Lietuvos prabavimo rūmai yra valstybinė įmonė monopolininkė, todėl jų pusėje – galia. Jeigu jie kažką sužinos – suės. Atvirumas pavojingas verslui.
Verslininkai pasakoja istorijų, kurios labiau primena laukiniu vadinamą dešimtąjį dešimtmetį. Būna, kad kelias savaites pralaikę tūkstančius vienetų įspauduoti būtinų juvelyrinių gaminių, prabuotojai grąžina akivaizdžiai brokuotus arba netgi be valstybinio ženklo.
Tuos parsivežtus tūkstančius smulkių gaminių verslininkai tikrina ir bando nuspėti, ar tie keli milimetrai įspaudo yra tinkami. Radę ką nors ne taip, išgirsta atsakymą, kad prabuoja irgi žmonės, jie irgi daro klaidų.
Verslininkai pastebi, kad už savo klaidas susimoka brangiai, o štai tarnyba savo klaidų nepripažįsta. Sako: išimkite iš prekybos, nes dabar kaltukas nusimušęs ir neturime galimybės įdėti kokybiško įspaudo. Verslininkai klausia, kodėl jie tampa atsakingi už Lietuvos prabavimo rūmų darbo kokybę? Rūmai daro broką, o baudžia verslininkus.
Verslininkai atvirauja, kad rūmai veikia kaip reketininkai. Esą nesvarbu, kad tai valstybės įmonė, bet ji turi užsidirbti. Būna, kad skambina ir prašo atvežti ką nors prabuoti. Tai daryti galima ir kaimyninėje Lenkijoje, tačiau verslininkai sako, kad nuvažiavimas pas kaimynus garantuoja jų verslo užpuolimą. Anot verslininkų, juvelyrikos pasaulyje klesti valstybinis reketas.
„Aukseda“ teisme prašo pateikti prabavimo rūmų kaltukų pavyzdžių – tiek naujų, tiek panaudotų, kad būtų galima palyginti, kaip panaudoti atitinka etaloninį valstybinio ženklo įspaudą.
„Aukseda“ taip kėlė klausimą, kodėl Lietuvos prabavimo rūmai patys prabuoja ir patys tikrina, patys baudžia, t. y. jų darbo niekas nekontroliuoja. Raštai buvo siųsti įvairioms institucijoms.
Seimo Antikorupcijos komisija paprašė Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansų ministerijos vertinimo. Gauti biurokratiniai atsakymai – tokie įstatymai, tad pati institucija prabuoja ir pati baudžia. Iš esmės nė vienai institucijai neužkliuvo Lietuvos prabavimo rūmų monopolinis vaidmuo.
Finansų ministerija, įvertinusi situaciją, pareiškė, kad nėra pagrindo manyti, kad priežiūros institucija, vykdanti įstatymu priskirtas funkcijas, nesilaiko viešojo administravimo priežiūros principų. STT pažeistas teises pasiūlė ginti teisme. Lietuvos prabavimo rūmai atsakymų į „Kauno dienos“ klausimus nepateikė.
Naujausi komentarai