Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos vadovai pareiškė užuojautą teroro akto Paryžiuje aukų artimiesiems

2015-01-07 13:59
BNS inf.
A. Ufarto/BFL nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Prancūzijos prezidentui François Hollandui (Fransua Holandui) dėl išpuolio prieš laikraščio redakciją Paryžiuje.

„Prezidentės užuojautoje taip pat griežtai smerkiamas šis brutalus ir nepateisinamas aktas“, - pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems Prancūzijos žmonėms šalies vadovė palinkėjo vienybės ir susitelkimo.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės užuojautoje rašoma, kad „šis tragiškas įvykis – didžiulis skausmas aukų artimiesiems ir sukrėtimas visai šaliai“.

„Esame labai sukrėsti ir linkime tvirtybės Jūsų Tautai šiuo sunkiu metu“, – teigia parlamento vadovė užuojautoje.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Lietuva solidarizuojasi su žuvusiųjų ir nukentėjusių per teroro aktą Paryžiuje artimaisiais, o šis įžūlus išpuolis primena, kad niekas neapdraustas nuo tokių įvykių.

„Kategoriškai smerkiame tokius išpuolius, solidarizuojamės su žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų artimaisiais. Tikime, kad tai tikrai nepakeis nei Prancūzijos, nei sąjungininkų, tarp kurių esame ir mes, požiūrio į terorizmą“, - trečiadienį BNS sakė ministras.

Jo teigimu, įvykis Prancūzijoje „yra vienas iš priminimų, kad tokie teroro aktai neturi sienų ir niekas neapdraustas nuo tokių įvykių“.

„Todėl, kai kalbame apie pastangų, požiūrio suvienijimą, ne tik politikos, bet ir konkrečių veiksmų prieš terorizmą, nereikia turėti iliuzijų, kad tai nesusiję su mumis, o susiję su kažkuo kitu. Tai yra bendras iššūkis visiems, visai civilizacijai, visoms šalims“, - teigė ministras.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešime spaudai pabrėžė, kad „griežtai pasisako prieš bet kokias radikalizmo apraiškas ar mėginimus riboti žodžio laisvę ir tvirtai tiki, kad šio barbariško nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai sulauks teisingumo.“

Trečiadienį mažiausiai 12 žmonių, tarp jų du policininkai, žuvo, kai du Kalašnikovo automatais ir raketiniu granatsvaidžiu ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją. Keli žmonės sužeisti.

„Charlie Hebdo“ pagarsėjo 2006 metų vasarį, kai perspausdino musulmonų pranašą Mahometą vaizduojančią karikatūrą, iš pradžių paskelbtą Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“. Tas žingsnis išprovokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.

Satyrinio leidinio biuras jau buvo tapęs užpuolikų taikiniu 2011-ųjų lapkritį, kai į pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis. Tas išpuolis įvykdytas, kai savaitraštis paskelbė kitą Mahometo karikatūrą ir „pakoregavo“ vieno savo numerio pavadinimą – „Charia Hebdo“, turėdamas omenyje griežtą islamo teisę (šariatą).

Nors buvo paduotas į teismą dėl įtariamo antirasistinių įstatymų pažeidimo, „Charlie Hebdo“ toliau spausdino prieštaringai vertinamas pranašo karikatūras.

Leidinio redaktorius Stephane'as Charbonnier (Stefanas Šarbonjė), kurį ne kartą buvo grasinta nužudyti, gyvena saugomas policijos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų