1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, sovietinė okupacinė valdžia perėmė dvylika nepriklausomoje Lietuvoje veikusių kalėjimų, kurių veiklą pradėjo kontroliuoti ir koordinuoti NKVD. 1940‒1941 m. sovietinei okupacinei valdžiai vykdant masines gyventojų represijas, buvo masiškai suiminėjami ir kalinami antisovietine veikla įtariami asmenys, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nariai, verslininkai, Lietuvos kariuomenės kariškiai, dvasininkai ir kiti asmenys. Visi Lietuvoje veikę kalėjimai buvo perpildyti. 1944 m. vasarą, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, NKVD‒MVD  kalėjimuose daugiausiai buvo kalinami asmenys, bendradarbiavę su Vokietijos  okupacine valdžia, ginkluoto antisovietinio pogrindžio dalyviai ir jų rėmėjai, pogrindinių antisovietinių organizacijų nariai, žemės ūkio prievolių neįvykdę valstiečiai, taip pat ‒ kriminaliniai nusikaltėliai. Kaip ir pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, pokario metais kalėjimai buvo perpildyti, kalinimo sąlygos ‒ pasibaisėtinos: prastas maitinimas, elementarių higienos normų nesilaikymas, dėl blogos sanitarinės-medicininės priežiūros plintančios užkrečiamos ligos. Kalinių mirtingumas NKVD kalėjimuose dvigubai viršijo „ikikarinį lygį“.

Mažėjant suimamų ir kalinamų asmenų skaičiui, dalis Lietuvoje veikusių kalėjimų buvo uždaryta: 1948‒1955 m. likviduoti Telšių, Ukmergės, Raseinių, Švenčionių, Marijampolės, Utenos, Šilutės; 1958‒1960 m. ‒ Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio kalėjimai. Kaliniai etapuoti į kitas įkalinimo įstaigas, pastatai ir įrenginiai perduoti įvairių ministerijų ir žinybų žinion. LSSR Sveikatos apsaugos ministerijos žinion perduoto Utenos m. kalėjimo patalpose 1955 m. įsteigta psichiatrijos ligoninė, Respublikinei LSSR Darbo rezervų valdybai perduotuose buvusiuose Raseinių m. ir Šilutės m. kalėjimuose – profesinės technikos mokyklos, LSSR Ministrų Tarybos valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto žinion perduoto buvusio Kauno m. kalėjimo patalpose ‒ Kauno technologijos technikumas. Dalis buvusių kalėjimų ir toliau buvo naudojami kaip įkalinimo įstaigos: Marijampolės kalėjimas, reorganizuotas į vaikų darbo koloniją, vėliau ‒ į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, Panevėžio kalėjimas ‒ į moterų pataisos darbų koloniją, dalis likviduoto Švenčionių kalėjimo pastatų buvo perduoti LSSR MVD Švenčionių rajono Milicijos skyriui ir naudoti kaip laikino sulaikymo kamera.

Virtualioje parodoje eksponuojamos Lietuvos ypatingojo archyvo saugomose bylose esančios Vilniaus (Lukiškių), Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Raseinių, Šilutės, Švenčionių, Utenos ir Ukmergės miestų kalėjimų 1950 m. pastatų bei patalpų nuotraukos, korpusų schemos, brėžiniai.

Su šiais ir kitais LSSR MVD dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skaitykloje.

Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia apsilankyti: http://www.archyvai.lt/lt/lya/virtuali-paroda-pokario-ev72.html.