Tai Eltai patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Paulė Kuzmickienė. Parlamentarė tikisi, kad įstatymas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo Seimą pasieks ketinamoje surengti neeilinėje Seimo sesijoje vasario viduryje.

„Projekto aptarimas Sveikatos reikalų komitete neatidėliotinai vyks vasario 9 dieną ir, pasinaudojant proga, kad numatoma neeilinė sesija, tikiuosi, keliausime vasario 14 d. į Seimą“, – teigė P. Kuzmickienė.

P. Kuzmickienė sako, kad ketvirtadienį vykusiame Sveikatos reikalų komiteto susitikime su projekto rengėjais buvo aptarta, kaip galėtų atrodyti apibendrintas pasiūlymas. Jos teigimu, nutarta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Manome, kad tokie terminai leistų išjudinti gydytojų vadovų terpę ir galimybė įsidarbinti naujiems vadovams greičiausiai padėtų spręsti mobingą.

„Manome, kad tokie terminai leistų išjudinti gydytojų vadovų terpę ir galimybė įsidarbinti naujiems vadovams greičiausiai padėtų spręsti mobingą“, – teigė P. Kuzmickienė kartu pridurdama, kad numatoma sudaryti galimybes tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

„Manome, kad asmeniui negali būti suvaržyta teisė kandidatuoti į kitos įstaigos vadovus, tai nebūtų užveriama galimybė, ypač geram vadovui, tęsti darbo“, – akcentavo parlamentarė.

Be to, P. Kuzmickienės teigimu, pasitarimo metu buvo nuspręsta, kaip turėtų būti skaičiuojamos kadencijos, atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį ir darbo sutartį.

„Sutarėme, kad vis dėlto yra tam tikras pereinamasis laikas priklausomai nuo to, ar įstaigos vadovas turi terminuotą, ar neterminuotą sutartį. Pagrindinis klausimas buvo, kada „įsijungia“ kadencijų skaičiavimo laikas. Tai sutarėme, kad, kalbant apie terminuotas sutartis, kadencijos skaičiavimas prasideda užbaigus terminuotą sutartį“, – teigė parlamentarė.

„Jei yra neterminuota darbo sutartis, tai, manome, bet iki galo dar neapsisprendėme, skiriami treji arba penkeri metai, ir tada vėl įsijungia įstatymo reguliavimas – tai konkursas ir kadencijos skaičiavimas“, – pridūrė Seimo narė.

Be to, P. Kuzmickienė akcentavo, kad padalinių vadovų kadencijų skaičiavimo siūlyti neketinama.

„Nebekalbame apie padalinių vadovų kadencijų skaičiavimą, nes Seimo salėje tam pritarimo nebuvo, todėl kalbame tik apie gydymo įstaigų kadencijų ribojimus. Tai buvo tam tikras kompromisas“, – teigė parlamentarė kartu pridurdama, kad tikisi, jog klausimas neeilinėje Seimo sesijoje turėtų būti išspręstas.

„Matysime, kaip kolegos apsispręs, bet mes iš valdančiųjų pusės tikimės, kad kadencijų ribojimo klausimas bus pagaliau išspręstas“, – teigė P. Kuzmickienė.

Nors projekte buvo numatyta, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d., vis dėlto, anot P. Kuzmickienės, dėl užtrukusių svarstymų ir reikiamo pasirengimo ketinama įsigaliojimo terminą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.

ELTA primena, kad nemažai viešųjų diskusijų sukėlė tai, kad klausimas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva buvo atidėtas.

Dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar A. Matulas, inicijavęs klausimo dėl kadencijų pertrauką, bet ir už ją balsavęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, kadangi A. Matulo sūnus vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai. A. Matulo elgesys buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.