Prieš 80 metų, rugsėjo 21-ąją, iš to paties JAV oro uosto, iš kurio kilo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno "Lituanica", išskrido Felikso Vaitkaus pilotuojama "Lituanica II". Piloto žygdarbis prisimenamas vangiai, bet jo sūnus pasidalijo mažai žinoma informacija apie tėvą.

Dar neįvertinome

1935 m. F.Vaitkus buvos vienintelis pilotas, vienui vienas įveikęs Atlantą. Jis – pirmasis tai padaręs lietuvis ir šeštasis tokį žygdarbį atlikęs pilotas pasaulyje.

Tačiau jo žygis prisimenamas vangiai. Gal reikėjo, anot atidžiai šį bei S.Dariaus ir S.Girėno skrydį tyrinėjusios Dalės Naujalienės, F.Vaitkui žūti, kad Lietuva labiau vertintų jo žygdarbį? Tiesą sakant, jis pats labiau vertino ne savo didvyriškumą, o siekį savo skrydžiu parodyti solidarumą su tautiečiais Lietuvoje – tai patvirtina F.Vaitkaus sūnaus Phillipo išsaugotas tėvo straipsnis viename JAV žurnale.

Pasirinktas neatsitiktinai

Amerikos lietuvių transatlantinio skridimo sąjunga po 1933 m. tragiškai pasibaigusio S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą rengėsi antram bandymui – nupirko medinės konstrukcijos faneruotą lėktuvą "Lockheed Vega 5B" (S.Dariaus ir S.Girėno "Lituanica" buvo dengta tik drobe) ir patikėjo jį rekonstruoti išeivių iš Žemaitijos sūnui (jo tėvai yra kilę iš Šiaulių apskrities, Gruzdžių valsčiaus) lakūnui Feliksui Vaitkui (Felix Waitkus) ir jo uošviui Antoni Brotz.

Aišku, 27 metų F.Vaitkus buvo pasirinktas neatsitiktinai: jis, Čikagos universiteto filosofijos ir biznio administravimo studijų absolventas, JAV kariuomenėje baigęs aviacijos mokyklą, skraidė bombonešiais, naikintuvais, žvalgybiniais lėktuvais, dirbo instruktoriumi aviacijos mokykloje, turėjo transporto piloto ir aviacijos mechaniko licencijas.

Netikėta skrydžio atomazga

Anot Lietuvos aviacijos muziejaus vyresniojo muziejininko ir žinomo kolekcininko Jono Čepo, svarbiausias F.Vaitkaus rekonstruoto balto lėktuvo skirtumas nuo S.Dariaus ir S.Girėno oranžinės "Lituanicos" buvo radijo kompasas ir kiti modernūs navigacijos prietaisai (oranžinės paukštės lakūnai orientavosi pagal žvaigždes) ir geresni techniniai lėktuvo rodikliai.

Skrydžio iš Niujorko per Atlantą metu meteorologinės sąlygos buvo labai prastos – vėliau F.Vaitkus sakė sūnui, kad jį išvargino septyniolika valandų trukęs visiškai aklas skrydis per šlapdribą ir lietų. Maža to, lakūnas pastebėjo, kad benzino siurblys leidžia degalus, todėl F.Vaitkus nusprendė sutrumpinti kelią – nutupdyti lėktuvą Airijoje, prie Balinrobo miestelio.

Lakūnas nutarė nusileisti su "Lituanica II" laukymėje, kurioje ganėsi trys arkliai. Kaip vėliau pasakojo pats lakūnas, beveik nusileidus ant žemės, stiprus vėjas netikėtai pakreipė lėktuvą ant šono – vienas "Lituanicos II" sparnas palietė pievą. Dėl šios priežasties nulūžo sparno galas, buvo apgadinta važiuoklė, sulankstytas propeleris. Tai atsitiko 1935 m. rugsėjo 22-osios rytą, 10 val. Airijos laiku.

Apstulbino sutikimas

Pasak J.Čepo, atbėgę vietos gyventojai negalėjo patikėti, kad likęs sveikas pilotas atskrido iš JAV. Lakūnui išlipti iš kabinos, anot to meto spaudos, padėjo vietos ūkininkas ir net pavaišino pusryčiais, o Airijos policija pasirūpino lėktuvo saugumu. F.Vaitkus kreipėsi pagalbos į Airijos karo aviacijos mechanikus – lėktuvas buvo išmontuotas, supakuotas ir išsiųstas laivu į Klaipėdą, o pats lakūnas išvyko į Lietuvą, kur pasienyje buvo sutiktas ovacijomis, su gėlėmis, muzika ir ąžuolų vainikais. Iš Klaipėdos F.Vaitkus lėktuvu "ANBO IV" buvo nuskraidintas į Kauno oro uostą, kur jo laukė kelių dešimčių tūkstančių žmonių jūra.

Anot muziejininko, Kaune F.Vaitkus pirmiausia aplankė VDU Medicinos fakulteto koplyčią, atidavė pagarbą S.Dariaus ir S.Girėno palaikams. Po to dalyvavo renginiuose, kurie nustebino išreikšta pagarba, ordinų ir medalių lietumi. Valstybės teatre lakūnui ir į Kauną suskubusiai atvykti jo žmonai Martai buvo surengtas specialus vakaras – F.Vaitkus su žmona sėdėjo ąžuolo vainikais apipintoje ložėje, šalia prezidento ložės. Lakūnui buvo pasiūlytos aukštos pareigos Lietuvoje, tačiau jis jų atsisakė.

Buvo jautrus žmogus

Anot J.Čepo, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos Čikagos skyriaus pirmininkė Aurelija Dobrovolskienė, garbės pirmininkas Teodoras Rudaitis ir operatoriaus Arvydas Reneckas, kalbinę ir filmavę F.Vaitkaus sūnų Phillipą jo namuose JAV, atvežė filmuotą medžiagą į Lietuvą ir padovanojo Aviacijos muziejui. Ta medžiaga buvo panaudota J.Čepo ir operatoriaus Stasio Dargio dokumentiniame filme apie "Lituanicą II" ir F.Vaitkų.

Štai keletas F.Vaitkaus sūnaus prisiminimų apie tėvą iš to filmo: "Jis buvo labai švelnus ir jautrus – tai kiek netikėta išgirsti apie daugybę "B-17" ir "B-29" sunkiųjų bombonešių JAV karinėse oro pajėgose išbandžiusį vyruką, pelniusį pulkininko leitenanto laipsnį." Nuo 1940 m. rudens iki 1946 m. pavasario F.Vaitkus, tarnaudamas JAV karinėse oro pajėgose, buvo "Boeing" gamyklos vyriausiasis lakūnas bandytojas – išbandė daugiau kaip tūkstantį "Boeing B-17 Flying Fortress" ir apie šimtą "Boeing B-29 Superfortress" lėktuvų.

Mėgo fotografuoti

"Tėvas mėgo pasiimti mane vaikystėje žvejoti, tačiau niekuomet neleido man medžioti, t. y. žudyti gyvūnų. Manau, kad karo metais, kai jo išbandyti bombonešiai sugriovė daug Europos miestų, jis tai sunkiai išgyveno", – teigė Phillipas Waitkus. Pasak jo, tėvui patiko mokslas, inžinerija – tai jis perdavė sūnui. Kaip ir pomėgį fotografuoti – kai Vaitkų šeima gyveno Pietų Kalifornijoje, lakūnas pamėgo dykumą ir kalnus, į kuriuos eidavo fotografuoti drauge su sūnumi.

Kai F.Vaitkus sulaukė brandaus amžiaus ir jau nebegalėjo skraidyti moderniais reaktyviniais lėktuvais, dirbo generaliniu inspektoriumi prie Strateginių oro pajėgų vadovybės, t. y. įvairiose karinėse bazėse tikrindavo oro pajėgų parengtį ir skrydžių saugą. Jam patikdavo netikėtumo efektas. Tokių efektų netrūko ir jo asmeniniame gyvenime. Pasiūlymas skristi per Atlantą greičiausiai buvo jam vienas iš įspūdingiausių netikėtumų.

1955 m. neįkainojamos patirties turintis pilotas buvo paskirtas dirbti Vakarų Vokietijoje, netoli Visbadeno įsikūrusioje aviacijos bazėje, kur vadovavo JAV oro pajėgų Europoje aprūpinimu. Tačiau po metų (liepos 25-ąją) sulaukęs vos 49-erių, netikėtai mirė nuo širdies infarkto. F.Vaitkus palaidotas JAV Viskonsino valstijos Kohlerio miestelio kapinėse.

Atminties ženklai

* 1935 metų rugsėjo 21–22 d., įveikęs apie 5 100 km atstumą, Feliksas Vaitkus pasaulio aviacijos istorijoje tapo šeštuoju pilotu, kuris vienas perskrido Šiaurės Atlantą.

* F.Vaitkus "Lituanica II" įveikė du trečdalius planuoto maršruto – 5 100 km.

* 1935 m. tai buvo vienintelis sėkmingas skrydis per Atlantą ir ketvirtas pagal įveiktą nuotolį.

* Lėktuvo bake, kaip paaiškėjo vėliau, dar buvo likę 640 l benzino, kurio būtų pakakę nuskristi iki Kauno.

* Lietuvos karo aviacija nupirko iš F.Vaitkaus istorinę "Lituanicą II" už 90 tūkst. litų, suremontavo ją Aleksote veikusiose Karo aviacijos dirbtuvėse ir 1937 m. lėktuvas pradėjo antrąjį gyvenimą  Šiaulių karo aviacijos bazėje.

* 1938 m. tapo moksline laboratorija – net keturis kartus į 5 km aukštį su ja buvo pakilęs jaunas VDU mokslininkas Kazimieras Baršauskas, tyręs kosminių spindulių energijos pasiskirstymą.

* 1940 m. lėktuvas atiteko sovietų okupantams ir su kitais mūsų lėktuvais buvo nutemptas į Šilėnų aviacijos poligoną Rėkyvos miške, kur "raudonieji sakalai" jį visiškai sunaikino, pavertę  "Lituanicą II" mokomuoju taikiniu.

* F.Vaitkaus skrydžio 70-mečiui buvo išleista Irenos Jacevičienės knyga "Vienas per Atlantą".

* Edita Mildažytė prieš kelerius metus susuko dokumentinį filmą "Solo virš Atlanto". Šioje juostoje panaudojo iš britų išpirktus archyvinius kadrus. Po to ji sukūrė dar vieną filmą – "Skrydis, nutiesęs tiltus", kuriame pasakojama apie tai, kaip F.Vaitkaus sūnus pirmą kartą gyvenime atvažiuoja į Balinrobo miestelį ir susitinka su gyvais savo tėvo skrydžio liudininkais.

* J.Čepas su operatoriumi Stasiu Dargiu 2010 m. sukūrė beveik valandos trukmės dokumentinį filmą apie "Lituanicą II" ir Feliksą Vaitkų. Ilgainiui šis filmas buvo papildytas iš JAV gauta informacija ir tapo 2 dalių 1 val. 06 min. trukmės dokumentiniu filmu "Vienas per Atlantą prieš 75 metus". Muziką šiam filmui sukūrė kompozitorė Nerija Čepaitė.

* Miniatiūrinę knygelę apie F.Vaitkų yra išleidęs Vilius Užtupas.

* 2008 m. pasirodė muziejininkės Dalės Naujalienės parengta knyga "Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą", o Žagarėje F.Vaitkaus pusbrolis Vytautas Vaitkus su žmona Romualda išleido knygą "Vaitkai, Vaitkaičiai, Vaitkevičiai".

* Ne vieną puikų voką F.Vaitkaus žygdarbio tema išleido dailininkai Gediminas Karpavičius ir Antanas Rimantas Šakalys.

* Skulptorius Juozas Šlivinskas yra sukūręs F.Vaitkaus biustą, kuris 2005 m. tapo Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatu.

* Balinrobo miestelyje (Airijoje) kelerius metus stovėjęs J. Šlivinsko sukurtas laikinas žymeklis šiemet, jubiliejiniais Lituanicos II" metais, bus perkeltas į lėktuvo nusileidimo vietą, o laikino žymeklio vietoje bus atidengtas paminklas – "Lituanicos II" siluetas F.Vaitkaus žygdarbiui atminti. Istorinio skrydžio sukaktis savo darbais yra pažymėję ir kiti Lietuvos kūrėjai.

* Lietuvos aviacijos muziejuje saugomas "Lituanicos II" modelis ir metalinė "Lituanicos II" variklio gaubto nuolauža.

Šaltinis: Lietuvos aviacijos muziejus