Ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį sakė, kad „Rusijos žmonėms taip pat labai svarbios europietiškos vertybės, galimybė gyventi demokratinėje visuomenėje“. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau apžvalgininkų ir kitų nuomonių, jog Rusijos žmonės ims vienytis prieš valdžios primetamus sprendimus. Ar tokioms prognozėms ir manymui, kad rusų tauta norėtų „europinės demokratijos“, įžvelgia pagrindo politologai, ar jos tik atspindi, ką mes patys norėtume matyti?

Mato ne problemą, o jos sprendėją

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį atidarydamas tradicinį neformalų „Sniego susitikimą“ (Snow meeting) bei Vilniaus intelektualų forumą, pabrėžė dialogo su Rusijos visuomene svarbą.

„Neabejoju, kad Rusijos žmonėms taip pat labai svarbios europietiškos vertybės, galimybė gyventi demokratinėje visuomenėje. Todėl dialogas su Rusijos visuomene yra ypač svarbus ir turėtų būti plėtojamas“, – kalbėjo ministras.

Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas, sutikdamas su ministro mintimi, kad dirbti šia linkme reikia, vis tik galvoja, kad daug potencialo permainoms Rusijoje dar nėra. „Visuomenių galimybes demokratizuotis ir modernizuotis analizuoja daug teorijų. Pagal vieną jų, Rusija nuolat vėluodavo į modernizacijos traukinį. Kai jis pabandė pasivyti Vakarus, visą modernizacijos variklis buvo valstybė. Tai lėmė valstybės ir verslo suaugimą, lyg socialinį neformalų kontraktą tarp valstybės ir visuomenės. Tad ir dabar, kai Rusijos ekonomikoje matomos akivaizdžios problemos, kurios aiškiai siejasi ir su politiniais sprendimais, vis tiek Rusijos žmonės į prezidentą Vladimirą Putiną žiūri kaip į galimą problemų sprendėją, o ne kaip į pačią problemą. Ilgai patvaldystėje gyvenusioje visuomenėje tai mažina transformacijos galimybes“, – komentavo analitikas.

Kitas svarbus dalykas, pasak L. Kasčiūno, yra tai, kad V. Putinui pavyko sudaryti ir tokį neformalų kontraktą su viduriniąja klase, užsitikrinti jos lojalumą. Taigi ji nesikiša į politiką, ir dėl to artėjančio lūžio ženklų kol kas nematyti. „Pažiūrėjus istoriškai, jeigu Rusijoje vykdavo kokie lūžiai, tai pirmiausiai jie prasidėdavo per politinio elito skilimą. Istoriškai užkoduota tai, kad Rusijoje labai sunku tikėtis tokios transformacijos, kaip, tarkime, Ukrainoje Maidano protestas. Didžiausi lūžiai įvyko 2011 m. pabaigoje – 2012 m. prieš Dūmos ir prezidento rinkimus. Tuomet į galtves išėjo daug žmonių, bet vis tiek tai nebuvo kritinė masė“, – priminė L. Kasčiūnas.

Protestuoja ir žinodami, kad bus įkalinti

L. Kasčiūnas visgi padarė kelias prielaidas, kurios galėtų sukelti didesnį sujudimą Rusijos visuomenėje. Nepaliaujamai blogėjanti ekonominė situacija, kai V. Putinas turėtų elito pinigų praradimus kažkaip kompensuoti, gali lemti socialinės apsaugos, ekonominio standarto mažinimus. Tuomet vidurinioji klasė gali sukilti. „Tuomet tas, kaip aš vadinu, socialinis kontraktas gali nutrūkti. Tačiau tam reikia daug sąlygų, ir aš jų kol kas nematau. Rusijos transformaciją kol kas matyčiau labiau per neišvengiamą elito, kaip sistemos, griuvimą, supuvimą, tada bus įtraukta ir visuomenė“, – kalbėjo analitikas.

Tuo tarpu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, „Freedom House“ projektų direktorius Vytis Jurkonis tikisi iš Rusijos visuomenės daugiau jau dabar.

„Manau, kad ministro mintis karo Ukrainoje kontekste buvo labai teisinga. Aišku, daug kalbama apie Rusijos užsienio politiką, sankcijas Rusijai. Tačiau apie sankcijas Rusijai buvo kalbama ir dėl Magnickio sąrašo. Negalima atsitraukti ne tik nuo užsienio politikos, bet ir nuo žmogaus teisių darbotvarkės Rusijoje. Ten yra dešimtys kalinių, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės praktiškai yra eliminuojamos. Kai pastarosios nėra ir matome tik absoliučią propagandą, žmonių smegenų plovimą, lygiai taip pat suprantame, kad ir sociologiniai duomenys ten yra „paišomi“, o jie nėra realūs. Rusijos visuomenei reikia siųsti labai aiškų signalą, kad sankcijos nėra prieš Rusiją – jos yra prieš Kremlių ir jo vykdomą agresyvią politiką. Europa niekada nebuvo nusiteikusi prieš Rusijos žmones, ir nėra nusiteikusi ir ligi šiol“, – argumentus vardijo politologas.

V. Jurkonis akcentavo, kad net nepaisant griežtų įstatymų ir opozicionierių protestuotojų kalinimų, rusai vis tiek ryžtasi protestuoti, ir tai rodo didelį ryžtą. Pasak jo, nors protestai nėra masiški, rusai, kurie išeina į gatves, daug kuo rizikuoja. „Taigi tie, kurie sako, kad Rusijos visuomenė yra visiškai beviltiška, yra neteisūs. Veikiausiai jiems yra patogu taip šnekėti čia iš tribūnos, o žmonės juk daug kuo rizikuoja“, – pabrėžė V. Jurkonis.