LVAT panaikino apylinkės teismo sprendimą dėl migranto sulaikymo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) verdiktą, ketvirtadienį priėmė palankų užsieniečiui sprendimą jo sulaikymo byloje, pripažindamas jam prieglobsčio prašytojo statusą.

Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjo užsieniečio apeliacinį skundą, kuriame jis nesutiko su apylinkės teismo sprendimu sulaikyti jį trims mėnesiams Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Kaip penktadienį pranešė LVAT, byloje teismas pirmiausia sprendė klausimą, ar apeliantas, nors nebuvo prašymo dėl prieglobsčio pateikęs taip, kaip tiksliai reikalauja nacionaliniai teisės aktai, visgi gali būti laikomas įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

Atsižvelgęs į ESTT išaiškinimą, jog norint paprašyti tarptautinės apsaugos nereikia jokių administracinių formalumų, LVAT konstatavo, kad migrantas pateikė prieglobsčio prašymą, todėl pagal Europos Sąjungos teisę jis pripažintinas kaip įgijęs prieglobsčio prašytojo statusą.

Apibendrinęs aplinkybes LVAT konstatavo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes Europos Sąjungos, nacionalinės teisės aktų kontekste ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą sulaikyti apeliantą, todėl sprendimas buvo panaikintas.

Bylos duomenimis, pernai lapkričio 17-ąją neįvardijamos trečiosios šalies pilietis M. A. buvo sulaikytas Lenkijoje, kartu su iš Lietuvos atvykusių asmenų grupe, nes neturėjo kelionės bei gyventi Lietuvoje bei ES reikalingų dokumentų, bei buvo perduotas Lietuvos institucijoms.

Tuomet M. A. buvo sulaikytas ir po kelių dienų pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, jį pakartojo ir vėliau, 2022-ųjų sausį.

Kaip nurodo teismas, pastarasis prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas, nes buvo pateiktas „nesilaikant Lietuvos teisės aktuose nustatytos tarptautinės apsaugos prašymų pateikimo tvarkos, taikomos esant ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio“.

Ši nuostata reikalauja pateikti prašymą tik Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje, pasienio kontrolės punktuose ar Lietuvoje, kai užsienietis atvykęs teisėtai.

Spręsdamas bylą LVAT dėl jos kreipėsi išaiškinimo į ESTT, kuris birželio pabaigoje konstatavo, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka ir kaltina jį neteisėtos migracijos organizavimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai reiskia

tai reiskia portretas
lvat neatstovauja dirbanciu lietuviu...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių