- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame 2021-ųjų lyčių atotrūkio indekse Lietuva pakilo 25 pozicijomis ir užima 8-tą vietą.
Nors Lietuva šiame sąraše į lyderių dešimtuką patenka pirmą kartą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį į tai, jog indekse vertinami baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia detalesnės informacijos apie lyčių lygybę šalyje.
Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento. Lietuvos rezultatas 0,059 punkto geresnis nei 2020-aisiais, kai skelbtas naujausias lyčių atotrūkio indeksas.
Lietuvos rezultatai, anot Pasaulio ekonomikos forumo, šiemet yra tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių. Be Lietuvos taip pat išskiriama Serbija, Rytų Timoras, Togas, Jungtiniai Arabų Emyratai.
Didžiausia įtaka – pokyčiai Vyriausybėje
Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 12 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 51 vietą, sveikatą ir išgyvenimą – pirmą vietą (dalijasi su dar 28 šalimis), o pagal politinį įgalinimą – 22 vietą.
Latvija reitinge užėmė 20, Estija – 46, Lenkija – 75 vietą 156 valstybių sąraše.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas BNS teigė, kad Lietuvos rezultatus į viršų gerokai kilstelėjo „moterų dalis politikoje, konkrečiai – Ministrų kabinete“.
„Prisiminkime, ką turėjome anksčiau. Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus, atsispindi ryškiai valstybės indekse“, – sakė D. Paulauskas.
„Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad politinis įgalinimas dar yra ta sritis, kur lyčių lygybės yra mažiausiai iš visų tų keturių – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, – pridūrė jis.
Ragina žvelgti plačiau
Tarnybos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pasaulyje fiksuotas „lyčių lygybės regresas, o Lietuvoje atvirkščiai – padidėjo“. Vis dėlto, jo teigimu, išskyrus šiuos metus, Lietuvoje lyčių lygybės rodiklis beveik nekinta.
„Jei lyginu ir žvelgiu per metus nuo pat tada, kada skaičiuojamas indeksas, tai iš esmės nematau jokio progreso pagrindiniuose lyčių lygybės rodikliuose“, – kalbėjo D. Paulauskas.
Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus, atsispindi ryškiai valstybės indekse.
Indekso išvadose teigiama, kad pagal dabartines tendencijas, lyčių nelygybė išnyks ne po 99,5, kaip tikėtasi pernai, o po 135,6 metų.
Tai siejama su COVID-19 pandemija ir jos įtaka bei sumažėjusiu politiniu įgalinimu.
D. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį, jog Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame indekse dominuoja baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia platesnio vaizdo ir problemos masto.
„Jis apima bazinius rodiklius, neparodo įvairių niuansų. (...) Europa turi savo bendrus tyrimus, rodiklius, kur gali giliau eiti į vertinimą. Pavyzdžiui, šitas globalus indeksas neapima laiko panaudojimo dimensijos – kaip moterys ir vyrai naudoja laiką vaikų priežiūrai, buičiai, laisvalaikiui. Europos Sąjunga žiūri į šitą statistiką ir mato, kad moterys dar labai dažnai daugiau laiko skiria tam laiko“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.
„Mes turime platesnę informaciją ne tik apie tai, kas vyksta viešame gyvenime, bet ir privačioje erdvėje. Tai irgi labai svarbu. Taip pat yra galios sritis, čia matuojama politinė galia, tuo metu ES matuoja ir politinę, ir ekonominę, ir socialinę. Socialinė galia – žiūri, kiek moterų vadovauja visuomeninės svarbos organizacijose“, – pridūrė jis.
Kaip teigė D. Paulauskas, remiantis pernai paskelbtu Europos lyčių lygybės instituto indeksu, Lietuvoje lyčių atotrūkis siekė 56,3 proc. ir atsiliko nuo ES vidurkio, kur šis rodiklis siekia 67,9 procento.
Latvija Pasaulio ekonomikos forumo reitinge užėmė 11, Estija – 26, Lenkija – 40 vietą.
Reitingo viršūnėje, kaip ir 2020-aisiais, atsidūrė Islandija, antroje vietoje liko Suomija, trečioje – Norvegija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...