Nors Lietuva šiame sąraše į lyderių dešimtuką patenka pirmą kartą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį į tai, jog indekse vertinami baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia detalesnės informacijos apie lyčių lygybę šalyje.

Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento. Lietuvos rezultatas 0,059 punkto geresnis nei 2020-aisiais, kai skelbtas naujausias lyčių atotrūkio indeksas.

Lietuvos rezultatai, anot Pasaulio ekonomikos forumo, šiemet yra tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių. Be Lietuvos taip pat išskiriama Serbija, Rytų Timoras, Togas, Jungtiniai Arabų Emyratai.

Didžiausia įtaka – pokyčiai Vyriausybėje

Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 12 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 51 vietą, sveikatą ir išgyvenimą – pirmą vietą (dalijasi su dar 28 šalimis), o pagal politinį įgalinimą – 22 vietą.

Latvija reitinge užėmė 20, Estija – 46, Lenkija – 75 vietą 156 valstybių sąraše.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas BNS teigė, kad Lietuvos rezultatus į viršų gerokai kilstelėjo „moterų dalis politikoje, konkrečiai – Ministrų kabinete“.

„Prisiminkime, ką turėjome anksčiau. Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus,  atsispindi ryškiai valstybės indekse“, – sakė D. Paulauskas.

„Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad politinis įgalinimas dar yra ta sritis, kur lyčių lygybės yra mažiausiai iš visų tų keturių – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, – pridūrė jis.

Ragina žvelgti plačiau

Tarnybos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pasaulyje  fiksuotas „lyčių lygybės regresas, o Lietuvoje atvirkščiai – padidėjo“. Vis dėlto, jo teigimu, išskyrus šiuos metus, Lietuvoje lyčių lygybės rodiklis beveik nekinta.

„Jei lyginu ir žvelgiu per metus nuo pat tada, kada skaičiuojamas indeksas, tai iš esmės nematau jokio progreso pagrindiniuose lyčių lygybės rodikliuose“, – kalbėjo D. Paulauskas.

Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus,  atsispindi ryškiai valstybės indekse.

Indekso išvadose teigiama, kad pagal dabartines tendencijas, lyčių nelygybė išnyks ne po 99,5, kaip tikėtasi pernai, o po 135,6 metų.

Tai siejama su COVID-19 pandemija ir jos įtaka bei sumažėjusiu politiniu įgalinimu.

D. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį, jog Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame indekse dominuoja baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia platesnio vaizdo ir problemos masto.

„Jis apima bazinius rodiklius, neparodo įvairių niuansų. (...) Europa turi savo bendrus tyrimus, rodiklius, kur gali giliau eiti į vertinimą. Pavyzdžiui, šitas globalus indeksas neapima laiko panaudojimo dimensijos – kaip moterys ir vyrai naudoja laiką vaikų priežiūrai, buičiai, laisvalaikiui. Europos Sąjunga žiūri į šitą statistiką ir mato, kad moterys dar labai dažnai daugiau laiko skiria tam laiko“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

„Mes turime platesnę informaciją ne tik apie tai, kas vyksta viešame gyvenime, bet ir  privačioje erdvėje. Tai irgi labai svarbu. Taip pat yra galios sritis, čia matuojama politinė galia, tuo metu ES matuoja ir politinę, ir ekonominę, ir socialinę. Socialinė galia – žiūri, kiek moterų vadovauja visuomeninės svarbos organizacijose“, – pridūrė jis.

Kaip teigė D. Paulauskas, remiantis pernai paskelbtu Europos lyčių lygybės instituto indeksu, Lietuvoje lyčių atotrūkis siekė 56,3 proc. ir atsiliko nuo ES vidurkio, kur šis rodiklis siekia 67,9 procento.

Latvija Pasaulio ekonomikos forumo reitinge užėmė 11, Estija – 26, Lenkija – 40 vietą.

Reitingo viršūnėje, kaip ir 2020-aisiais, atsidūrė Islandija, antroje vietoje liko Suomija, trečioje – Norvegija.