„Švietime greito rezultato nėra. Ar jūs manote, kad užtenka patvirtinti šiandien programą ir jau po mėnesio jūs matysite rezultatą? Taip nėra. Tai yra gana ilgas procesas, vien programą sukurti reikėjo beveik dešimt metų. Pirma turime sulaukti, kol po programos išeitų nors viena laida, po dvylikos metų galime kalbėti jau apie pilną vaizdą“, – žurnalistams sakė ministrė.

Dėl programos ministrė dar ketina konsultuotis su Švietimo taryba, tačiau sako nematanti priežasčių jos nepasirašyti, nes darbo grupė ją patvirtino 16 balsų „už“ ir trims grupės nariams susilaikius.

Pavasarį viešai paskelbtas programos projektas sulaukė dalies visuomenės kritikos dėl paviršutiniškumo pristatant jaunimui aktualius lytiškumo klausimus, per didelio dėmesio bažnyčios mokymui, dėl socialinės realybės ignoravimo. Ministrė peticija raginta sudaryti naują darbu grupę programai rengti.

Darbo grupės pirmininkė, švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina trečiadienį sakė, kad nuo kritikuoto varianto naujausias programos variantas smarkiai skiriasi. Jos teigimu, daugiausia diskusijų kėlė gyvybės apibrėžimo klausimas (pasirinkta gyvybe laikyti embrioną), susilaikymo nuo lytinių santykių vertinimas.

„Susilaikymas buvo išbrauktas kaip pagrindinė vertybė iš preambulės, tačiau per visą programą susilaikymas išlieka kaip viena iš pagrindinių vertybių“, – aiškino ji.

Nors darbo grupei priekaištauta dėl per didelio dėmesio krikščioniškoms vertybėms, kunigas Andrius Narbekovas pabrėžia, kad vertybės kaip šeima, santuoka, draugystė ar meilė svarbios ne tik Bažnyčiai.

„Mes čia nekalbėjome apie Bažnyčios mokymą. Čia niekur nebuvo kalbama apie nuodėmę, apie tam tikras sąvokas, kurios būtų susijusios būtent su teologiniais dalykais. Čia kalbėjome apie vertybes, o vertybės yra ne tik tai, ką Bažnyčia pripažįsta (...), manau, kad čia nėra tiktai Bažnyčios monopolis“, – sakė jis.

„Aš iš tikrųjų atstovauju ne Bažnyčiai šiandien, nors ir esu kunigas, aš atstovauju Nacionalinei sveikatos tarybai ir esu mokslininkas, dirbantis santuokos ir šeimos studijų sferoje“, – pridūrė jis.

Balsuodamas dėl programos susilaikęs darbo grupės narys, Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės padėjėjas Mindaugas Kluonis sakė, kad joje liko per daug moralizavimo.

„Buvo labai daug dėmesio su sveikata susijusiems aspektams, bet nepakankamai dėmesio lytiškumui ir rengimui šeimai. Taip pat manau, kad programoje yra šiek tiek daugoka moralizavimo, sakyčiau, juntamas tam tikras panašumas į muilo operos požiūrį, kad jie susituokė ir ilgai ir laimingai gyveno“, – aiškino jis.

Ministerija teigia, kad Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos paskirtis yra išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas apie pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją kitoniškumui, ir tinkamu metu, pagal mokinių amžių suteikti žinių apie lytiškumo aspektus, kontraceptikus, požiūrį į save ir savo kūną.

Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, programos projektas rengiamas jungiant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo bei Sveikatos ugdymo programas, pagal kurias dabar dirbama mokyklose. Joje pristatomos tiek lytinės sveikatos temos, pavyzdžiui, šeimos planavimo metodai, kontraceptinės priemonės, abortas ir jų poveikis sveikatai, tiek vertybinės nuostatos: sveikatai palankios lytinės elgsenos formavimas, taip pat ankstyvų lytinių santykių ir su jais susijusių problemų, lytinio išnaudojimo ir priekabiavimo, diskriminacijos dėl lyties prevencija.