Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, tokie valdžios veiksmai „kelia nerimą bei verčia apgailestauti“.

„Be to, visuomenė nėra informuojama apie valdžios žingsnius ir tikslus“, – nurodoma pranešime.

M. Adomėnas susitikime Stambule pirmadienį dalyvavo drauge su premjerės patarėja Galina Vaščenkaite, Lietuvos ambasadoriumi Turkijoje Ričardu Degučiu.

Kaip BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija, delegacija su Konstantinopolio patriarchu aptarė „Stačiatikių bažnyčios veiklos Lietuvoje aktualijas, tikinčiųjų teises ir regiono politinės aktualijas“.

Be to, visuomenė nėra informuojama apie valdžios žingsnius ir tikslus.

Tuo metu M. Adomėnas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog susitikimo metu kalbėta ir apie galimą kanoninio pavaldumo Konstantinopolio patriarchatui atkūrimą.

„Sprendimus dėl Bažnyčios organizacijos klausimų pirmiausia priima tikinčiųjų bendruomenė ir Bažnyčios vadovybė“, – BNS sakė politikas.

Pavasarį į Konstantinopolio patriarchą laišku kreipėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji išreiškė Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato. Vis dėlto vėliau ministrė pirmininkė pabrėžė, kad laišku nesiekia kištis į religinius reikalus.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, o jo patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Vis dėlto Stačiatikių bažnyčios vadovas nurodo, kad „kelių Bažnyčios skėlimo kelią pasirinkusių kunigų bandymai pasėti nesantaiką nedavė norimo rezultato“.

„Manome, kad bažnytinės taikos šalyje užtikrinimas yra mūsų bendras reikalas, dėl to Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos hierarchai yra visiškai atviri dialogui. Kartu negalime sutikti su valstybės valdžios kišimusi į Bažnyčios vidaus reikalus“, – teikė metropolitas Inokentijus.

„Su apgailestavimu konstatuoju, kad mūsų raginimai pradėti dialogą iki šiol nebuvo išgirsti. Atsakymo į savo laišką su pasiūlymu susitikti, asmeniškai siųstą premjerei gegužę, dar negavau“, – nurodė dvasininkas.

Dvasininkams pradėjus kalbėti apie kanoninio pavaldumo keitimą, Lietuvos stačiatikių bažnyčia viešai prakalbo apie didesnės nepriklausomybės siekį.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Šiuo metu Stačiatikių bažnyčia iki metų galo siekia užsitikrinti didesnę autonomiją.

Šiuo metu tik trys stačiatikių bažnyčios, kurios yra kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje, turi savivaldos bažnyčios statusą – Estijos, Latvijos ir Moldovos.