Šį kreipimąsi pasirašė 40 parlamentarų.

„Projektą, kuris ištaisytų šią spragą, teikiau praėjusį pavasarį, tačiau Seimas jį atmetė net nepradėjęs svarstyti. Kad apginčiau žmonių teisę į šeimą, nusprendžiau kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šalies Konstitucija užtikrina teisę į šeimą visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Teisė kurti šeimą yra ir pamatinė žmogaus teisė, ginama tarptautinių konvencijų“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė M. Danielė.

Anot jos, įstatymai turi skatinti, o ne riboti gimstamumą.

Kreipimesi teigiama, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato teisę į pagalbinį apvaisinimą tik asmenims, sudariusiems santuoką ar registruotą partnerystę, o visi kiti asmenys diskriminuojami minėto reguliavimo atžvilgiu.

Anot Seimo narių grupės, valstybė, nepagrįstai diskriminuodama nesusituokusias poras ir vienišas moteris gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, realizuoti prigimtinę teisę į motinystę, pažeidžia tokių moterų ir porų orumą, nesuteikdama joms galimybės išpildyti savo egzistencinį, pilnatvės jausmą, taip pat apriboja jų teisę į motinystę, tėvystę, teisę susilaukti vaikų ir taip didinti gimstamumą Lietuvoje.

Kreipimesi pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog įstatymui, valstybės institucijoms visi asmenys turi būti lygūs ir draudžiama bet kokių jų diskriminacija, o valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Seimo narės duomenimis, Lietuvoje su nevaisingumo liga susiduria apie 50 tūkst. porų ir jų kasmet daugėja. Apie tūkstantį porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, o pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus Lietuvoje gimsta apie 400 vaikų.

Pasak M. Danielės, dar tiek pat porų tokių paslaugų Lietuvoje gauti negali, nes nėra susituokę. Pagalbinio apvaisinimo paslauga taip pat negali pasinaudoti tinkamo partnerio nesutinkančios moterys, norinčios ir galinčios susilaukti naujagimių.

Pernai birželį parlamentas atmetė jos siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims.

Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.