„Nebus taip, kad burtų lazdele pamojavus ir Valstybės kontrolei rekomendavus viskas ims ir pasikeis. Viešajame sektoriuje procesai trunka pakankamai ilgai, todėl audituojamam subjektui reikia parodyti, kad mūsų rekomendacijos yra naudingos ir iš esmės sprendžia nustatytas problemas“, – interviu BNS sakė M. Macijauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso krizės šių metų pradžioje numatytas valstybinių auditų planas turėtų keistis, taip pat neatmetė galimybės, kad kontrolierių akiratyje gali atsidurti ir Vyriausybės veiksmai kovojant su krize.
– Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad jus pasirinko dėl ambicingesnės ir konkretesnės vizijos apie Valstybės kontrolės veiklą. Gal galite ja trumpai pasidalinti?
– Svarbiausias dalykas yra Valstybės kontrolės nepriklausomumas. Tik būdami nepriklausomi ir objektyvūs galėsime pateikti kokybiškus audito rezultatus ir tinkamai įgyvendinti Valstybės kontrolei Konstitucijoje patikėtą misiją – prižiūrėti ar teisėtas valdomas ir naudojamas valstybės turtas bei vykdomas valstybės biudžetas.
Kitas aspektas yra Valstybės kontrolės veiklos efektyvumas. Besikeičiančioje ir dinamiškoje aplinkoje labai svarbu turėti tinkamą, kokybišką ir objektyvią informaciją, būtiną sprendimams priimti. Efektyvesnis ir trumpesnis audito procesas, išlaikant aukštus kokybės reikalavimus, taip pat būtų vienas iš mano prioritetų.
Svarbiausias dalykas yra Valstybės kontrolės nepriklausomumas.
Manau, kad tam labai pasitarnautų informacinės technologijos ir pažangūs technologiniai sprendimai, duomenų atvėrimas, vykdomų procesų skaitmenizavimas, galbūt ir dirbtinio intelekto pasitelkimas ateityje. Tai padėtų ne tik efektyvinti audito procesą, bet ir pasiekti aukštesnę audito kokybę.
Dar vienas dalykas yra išankstiniai, vadinamieji ex-ante vertinimai, atliekami kai valstybės biudžeto lėšos dar nėra išleistos. Mes esame dažnai kritikuojami, kad ateiname kai pinigai jau yra išleisti ir nieko nebegalima pakeisti, tik rekomenduoti, kad ateityje institucijos tokių klaidų nebedarytų. Manau, kad didelių reformų ir reikšmingų projektų ex-ante vertinimai planavimo ir įgyvendinimo etapuose tikrai atneštų papildomos naudos.
Ir, be abejonės, Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas, nors už tai yra atsakinga ne aukščiausia audito institucija, o tiek kuriems rekomendacijos yra skiriamos. Rekomendacijos yra pagrindinis mūsų darbo rezultatas, kuris skatina viešąjį sektorių keistis ir tobulėti, tačiau labai svarbu ir tai, kaip tos rekomendacijos buvo įgyvendintos. Ar audito metu nustatyti trūkumai buvo išspręsti, ar nustatytos bėdos buvo pašalintos, ar pasiektas teigiamas pokytis.
– Kur kyla pagrindinės kliūtys, siekiant efektyvesnio rekomendacijų įgyvendinimo? Kartais atrodo, kad Valstybės kontrolė tiesiog neturi pakankamo politinio svorio, tačiau jei tas svoris atsirastų, tikriausiai sulauktumėte kaltinimų politikavimu.
– Jūs pats iš dalies atsakėte į savo klausimą. Riba tarp politiką vykdančios institucijos ir rekomendacijas teikiančios audito institucijos yra labai plona, o išlaikyti jas atskirtas vieną nuo kitos yra labai svarbu.
Mes galime tik rekomenduoti, o rekomendacijos nėra privalomos įgyvendinti teisės aktų nuostatos ar nutarimai. Taip ir turėtų išlikti, tačiau, be abejonės, auditų metu taip pat galima daugiau padaryti. Kalbu apie rekomendacijų formuluotes, tikrųjų problemų priežasčių išaiškinimą, konkrečiai audituojamam subjektui ir visuomenei parodant kas ir kodėl neveikia bei kaip tą situaciją būtų galima pakeisti.
Tikrai nemanau, kad mūsų rekomendacijos turėtų būti privalomos, nes tada mes taptume ne audito, o viena iš kontrolės ir priežiūros institucijų. Valstybės kontrolė yra aukščiausia audito institucija, jei jos rekomendacijos yra naudingos, tinkamai suformuluotos ir sprendžia viešojo sektoriaus problemas, manau, visiems turėtų būti garbės reikalas jas įgyvendinti.
– Kaip suprantu, nenorite, kad Valstybės kontrolės statusas taptų panašus į Konkurencijos tarybos arba Viešųjų pirkimų tarnybos, kurių sprendimai yra privalomi?
– Tikrai ne, nes tai būtų judėjimas į buvusias Sovietų Sąjungos bei Rytų šalis, jos turi tokius dalykus – baudžiamąsias funkcijas, privalomą rekomendacijų vykdymą. Tikrai nemanau, kad 30 metų kelią nuėjusiai Lietuvai būtų verta gręžtis į Rytus.
– Nepriklausomos institucijos statusą turi ir Lietuvos bankas, kuris turi ir tvirtą užnugarį – Europos Centrinį Banką. Ar kažką panašaus tarp ES institucijų turi ir Valstybės kontrolė?
– Institucijos, kuri vienytų aukščiausias audito institucijas, Europos Sąjungoje nėra, todėl mes tokios gynybos grandies neturime. Yra tam tikros tarptautinės organizacijos – EUROSAI, INTOSAI, mes esame sulaukę iš jų palaikymo, tačiau jis labiau yra rekomendacinio pobūdžio, atkreipiantis tam tikrą dėmesį į kylančias rizikas. Jos tikrai nėra tokio svorio kaip Europos Centrinis Bankas.
– Lietuvos banko nepriklausomumas įtvirtintas įstatymu, kaip yra su Valstybės kontrole?
– Valstybės kontrolės nepriklausomumas iš esmės yra Konstitucijoje, tačiau turime ir tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas, kuris reguliuoja darbuotojų priėmimą, kertasi su mūsų nepriklausomumu. Valstybės kontrolė negali pati pasirinkti darbuotojų į atsilaisvinusias vietas, tą padaro Valstybės tarnybos departamentas įstatymų nustatyta tvarka. Tam tikra kolizija gaunasi, kai nepriklausomai institucijai Vyriausybės pavaldume esanti institucija atrenka žmones.
– Kaip bandoma šią problemą spręsti?
– Naujasis Valstybės kontrolės įstatymas iš esmės šitą klausimą sprendžia, tai yra bandymas Valstybės kontrolei išeiti iš Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo. Jį priėmus mes patys turėtume galimybę pasirinkti žmones įstatymo nustatyta tvarka.
– Kokioje stadijoje dabar yra naujasis įstatymas?
– Tiksliai dabar negaliu pasakyti, žinau, kad jis yra Seime.
– Ar per savo karjerą Valstybės kontrolėje teko susidurti su bandymais mažinti jos nepriklausomumą, galbūt išnaudoti ginčuose su politiniais oponentais?
– Nesunku pastebėti, kai bandoma primesti Valstybės kontrolei atlikti tam tikrus auditus, tačiau iki šiol sugebėdavome tam atsispirti. Per savo kadenciją taip pat sieksiu, kad taip ir išliktų.
– Ar šiemet numatytas auditų planas dėl koronaviruso krizės keisis?
– Manau, kad taip. Visų pirma nusikels daugelio auditų terminai, nes informacijos prieinamumas iš audituojamų subjektų pasidarė sudėtingesnis. Auditoriaus darbas yra tiesiogiai bendrauti, žiūrėti dokumentus, kalbėtis su tais, kurie priėmė tam tikrus sprendimus, aiškintis priežastis. Dabar visi dirbame iš namų ir tokios galimybės neturime. Bandome tą daryti elektroninėmis priemonėmis, bet tikrai pandemija ir karantinas turės įtakos.
Be abejonės. stebime ir Vyriausybės veiksmus pandemijos atveju, ką jie daro, kokius sprendimus priima. Todėl taip, audito planas turėtų pasikeisti, bet dar per anksti apie tai šnekėti.
– Ar Vyriausybės veiksmai kovojant su koronaviruso krize gali tapti audito obektu?
– Manau, kad kiekvienas klausimas, ką ir kaip daro Vyriausybė, gali tapti audito objektu. Bet kuri tema, susijusi su valstybės biudžeto išlaidomis, gali būti įtraukta į metinį auditų planą. Tačiau visų pirma mes turime įsivertinti, ar tas auditas bus naudingas, ar mes turime kompetencijų įvertinti tam tikrus veiksmus, ar turime išteklių tokiam auditui atlikti.
– Ar dabartinis Valstybės kontrolės finansavimas yra pakankamas?
– Sudėtingas klausimas, ypatingai šiuo pandemijos laikotarpiu. Aš manau, kad mes kaip ir kitos viešojo sektoriaus institucijos susiduriame su problema – pritraukti kompetetingus, aukštą kvalifikaciją turinčius žmones darosi vis sunkiau ir sunkiau. Viena iš priežasčių yra darbo sąlygos, be abejonės, darbo užmokestis yra tas faktorius, kuris lemia apsisprendimą ar eiti į viešąjį sektorių, ar ne.
– Papildomų lėšų galėtumėte tikėtis tik kitų metų biudžete?
– Taip, bet žinant pandemijos situaciją, kas darosi su viešaisiais finansais, matyt sudėtinga būtų tikėtis finansavimo augimo.
– Dėkui už pokalbį.
Naujausi komentarai