Duoda efektą

AM koridoriuose jau nešiojami pasiūlymai, kaip keisti mažosios renovacijos paramos gavimo taisykles, tačiau šie pokyčiai nežavi nei gyventojų, nei namus prižiūrinčių administratorių. Gyventojai įsitikinę, kad mažoji renovacija iš tiesų sumažina sąskaitas už šildymą, tad programa turėtų būti tęsiama.

Pagal dabar galiojančią tvarką mažąją renovaciją galėjo atlikti visi daugiabučiai namai. Pagal šią programą valstybė skyrė iki 80 proc. paramos, kad būtų pakeisti šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistemos. Didelė parama iš tiesų viliojo atlikti mažąją renovaciją ir gyventojai pajautė tokių darbų naudą, gaudami gerokai mažesnes sąskaitas už šildymą.

„Kadangi Lietuvoje daugiabučių renovacija merdėja, valdžia prieš kurį laiką nutarė eiti paprastesniu ir labiau žmonėms priimtinu keliu ir skatinti mažąją renovaciją, kai atnaujinami tik šilumos punktai, karšto vandens sistemos ir t. t. Tai irgi duoda nemenką efektą ir kainuoja gyventojams žymiai pigiau nei visiška renovacija.

Iš pradžių AM mažajai renovacijai skyrė net 80 proc. paramą vienam namui, vėliau ši parama mažėjo iki 60 proc. Tačiau tai irgi yra didelė paskata žmonėms tvarkytis. Juolab kad socialiai remtiniems asmenims mažoji renovacija kompensuojama 100 proc. Tarsi viskas gerai – projektas žymiai pigesnis, jo įgyvendinimas gerokai trumpesnis, valstybės parama kone dvigubai didesnė, palyginti su visiška renovacija. Žodžiu, tik imk ir daryk“, – dienraščiui sakė namų prižiūrėtojai.

Planuojamos korekcijos

Tačiau valdžios duotas saldainis, kurį taip pamėgo gyventojai, atrodo, greitai bus atimtas. Tiksliau, jis bus sunkiau pasiekiamas, nes ne visi gyventojai galės gauti paramą.

„Ir štai birželį AM parengė naują projektą, pagal kurį paramą mažajai renovacijai būtų skiriama tik daugiabučiams, kurių bendras plotas neviršija 1 tūkst. kv. m. Iš visų kitų, didesnių, namų, tokią paramą norima atimti. Nepaisant to, kad dideli daugiabučiai suvartoja daugiau energijos.

Sklando nuomonė, kad AM taip esą siekia, kad didieji namai ryžtųsi normaliai renovacijai, bet juk velnias slypi detalėse. Kaip AM besigirtų, kad skatina ir remia didžiąją renovaciją, pinigų visiems projektams nėra. Renovuota vos 10 proc. daugiabučių, nors dabartinės valdžios politinėje programoje buvo aiškiai įvardyta, kad kasmet bus sutvarkyta ne mažiau 1 tūkst. namų“, – dienraščiui pasakojo daugiabučių tvarkybos darbus atliekantys ekspertai.

„Grįžtant prie absurdiško mažosios renovacijos projekto. Jau yra namų, kurių gyventojai vargais negalais įkalbėjo kaimynus ryžtis bent mažajai renovacijai ir surinko parašus, o dabar, priėmus projektą, jie liks už borto, nes jų namai – didesni nei 1 tūkst. kv. m. Tai kur gerovės valstybė? Kur renovacijos proveržis ir iškastinio kuro mažinimas? Atrodo, neturėdama aiškios renovacijos strategijos ir nuolat keisdama įstatymus, AM siekia priešingo efekto. Tokia politika žlugdo ir taip varganą būsto atnaujinimo procesą. Tokiu tempu senus daugiabučius renovuosime po 100 metų“, – nuogąstavo būsto priežiūros ekspertai.

Efektas: pakeitus šilumos punktą ir sistemas, žymiai sutaupoma, o tokių darbų kaina – gerokai mažesnė nei visiškos renovacijos. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Prašo nestabdyti

Lietuvos būto rūmų atstovai, vienijantys būsto administratorius, „Kauno dienai“ teigė, kad toks AM siūlymas dėl mažosios renovacijos – nesusipratimas. Pasak ekspertų, negalima stabdyti to, kas pasiteisino, veikia ir duoda apčiuopiamų rezultatų.

Be to, ekspertai įsitikinę, kad tokiomis taisyklių korekcijomis gali būti užkirstas kelias ir didžiajai renovacijai, nes bendrai prarandamas gyventojų pasitikėjimas paramos gavimu ir būsto atnaujinimo procesu.

„Švelniai tariant, keistas toks AM sprendimas, todėl visus savo argumentus, kodėl neturėtų būti keičiamos mažosios renovacijos taisyklės, išdėstėme ir ministerijai. Kiek girdėjome, jų vienas motyvas, kad tai esą trukdo didžiajai renovacijai, tačiau taip manyti yra visiškai klaidinga, nes sustabdžius mažosios renovacijos procesą, didžioji nebus paskatinta.

Juk dabar projektas vyksta sėkmingai, didelis susidomėjimas atnaujinti tik šilumos sistemas, nes gyventojams taip yra pigiau, nereikia iš karto didelės sumos mokėti. Be to, palaipsniui tada galima pereiti ir prie didžiosios renovacijos, nes jau vienas namo atnaujinimo etapas bus baigtas“, – pastebėjo Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas, paraginęs valdininkus nežlugdyti projektų, turinčių pasisekimą ir mėgstamų gyventojų, nes kitu atveju daugiabučiai gali likti išvis nerenovuoti ir toliau bus veltui švaistoma energija ir gyventojų pinigai.

Pareiškė nepritarimą

Būsto rūmai – ne vieninteliai, kurie nepritaria AM planuojamiems pokyčiams dėl mažosios renovacijos. Energetikos ministerija (EM) taip pat laikosi pozicijos, kad pakeitimai – pertekliniai ir neduos norimos naudos.

„Kauno dienai“ atsiųstame EM rašte dėstoma, kad ministerija nepritaria AM rengiamo aprašo 13.2.1–13.2.5 papunkčiuose nurodytoms projekto tinkamumo sąlygoms. Jose įvardytas ir 1 tūkst. kv. m ploto ribojimas, ir ribojimai dėl šilumos punkto, kuris yra elevatorinis, name yra medinių konstrukcijų ir kt.

„Pagal turimą informaciją, didžioji dalis daugiabučių namų, neatitinkančių Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, kartu neatitinka ir šių siūlomų sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad daugiabučiuose namuose, kur elevatoriniai šilumos punktai jau pakeisti, šildymo sistemos neatitinka kitų privalomųjų reikalavimų (neįrengtos automatinės hidraulinio balansavimo priemonės, termostatiniai ventiliai, dalikliai ar individualūs apskaitos prietaisai, netinkamai apšiltinti (izoliuoti) vamzdynai), tai neleidžia reguliuoti šilumos suvartojimo pastate, priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio ir užtikrinti vienodą vidaus patalpų temperatūrą visose šildomose pastato patalpose“, – techninius parametrus, kuriuos norima keisti ir kurie gali užkirsti kelią namams atlikti mažąją renovaciją, dėstė EM specialistai.

EM siekia, kad daugiabučiuose namuose būtų suvartojama kuo mažiau šilumos, todėl ministerija suinteresuota, kad gyventojai galėtų rinktis iš kuo daugiau alternatyvų, kaip gerinti šilumos suvartojimą ir mažinti sąskaitas.

„Manome, kad nustatyti reikalavimai yra pertekliniai ir apriboja pareiškėjų ratą ir paraiškų negalės teikti miegamuosiuose rajonuose esantys dideli daugiabučiai, turintys senus, bet ne automatizuotus šilumos punktus, kuriuose gyvena daug gyventojų ir atnaujinus punktą būtų sutaupyta daugiausia ir sumažintos gyventojų sąskaitos už šildymą.

Taip pat bus neįgyvendintos Valstybės kontrolės rekomendacijos, kuri konstatavo, kad 2019–2022 m. laikotarpiu buvo įgyvendintas itin mažas projektų skaičius ir atnaujinti tik 38 šilumos punktai ir šildymo sistemos, tad ir įpareigojo AM didinti mažosios renovacijos apimtis“, – pažymėjo EM atstovai.

Jie, siekdami mažinti riziką nepasiekti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatytų tikslų, siūlo AM mažosios renovacijos taisykles patikslinti ir išdėstyti taip: „šilumos punktas yra elevatorinis arba senas susidėvėjęs automatinis šilumos punktas, negalintis reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio“. Tokiu būdu esą būtų pasiektas didesnis efektas ir daugiau daugiabučių namų galėtų atnaujinti senas ir neefektyvias šilumos tiekimo sistemas.

Kaip ministerija besigirtų, kad skatina ir remia didžiąją renovaciją, pinigų visiems projektams nėra.

Gyventojams – šokas

Apie planuojamus AM mažosios renovacijos pokyčius išgirdę gyventojai buvo nemaloniai nustebinti. Vieniems jau buvo paskaičiuota, kiek reikės prisidėti patiems, o kiek skirs valstybė, tačiau dabar, kol darbai dar neįvykdyti, baiminamasi, kad gali pasikeisti ir finansavimo tvarka.

Kiti dar tik ruošėsi pildyti paraišką, bet, įvedus daugiabučio namo ploto kvotą, jie neatitiks sąlygų, todėl šilumos punkto keitimo darbus tektų atlikti iš savo kišenės. Tačiau tokia finansinė našta gyventojams per didelė, todėl greičiausiai kaimynai nesiryš nei patys tvarkyti, nei atlikti didžiąją renovaciją.

1970-aisiais statyto daugiabučio namo, kuriame yra 60 butų, gyventoja Birutė net išsigando išgirdusi, kad planuojama keisti paramos gavimo taisykles. „Kaimynus buvo sunku įkalbėti, buvo balsavimas. Gyventojai sutiko, nes buvo patrauklus paramos dydis, sąlygos – tobulos. Žinote, name gyvena daug pensininkų, tad atlikti normalią renovaciją jiems per daug kainuotų, todėl sutarėme dėl mažosios, nes per mėnesį tektų mokėti neskausmingą sumą. Jei kas pasikeis, abejoju, ar kas nors išvis ką norės tvarkyti“, – tikino gyventoja.

Ji įsitikinusi, kad keisti paramos gavimo taisykles – tikra nesąmonė, nes gyventojai jau išreiškė norą tvarkyti šilumos sistemą, tad jei dabar bus nuspręsta, kad namas neatitinka reikalavimų, bus daug nusivylimo ir teks toliau mokėti dideles sąskaitas už šildymą.

„Jei nori, lai keičia taisykles naujiems, o ne tiems, kurie jau balsavo. Mes dar nusprendėme keisti kanalizacijos vamzdžius, susidėliojome planą, kad, kai tik atliks mažąją renovaciją, tvarkysime vamzdžius, viską mažais etapais norėjome daryti“, – apie tai, kad dabar planai bent iš dalies atnaujinti seną daugiabutį tarsi pakibo ore, kalbėjo ponia Birutė.

Kito daugiabučio namo gyventoja Kristina sakė, kad jie yra tik pirminėje – balsavimo – stadijoje ir dabar gavo signalų, kad pagal naują AM mažosios renovacijos tvarką, jų namas nebegaus paramos.

„Kaimynai tikrai buvo pasiryžę atnaujinti sistemas, ypač šilumos punktą, nes jis jau senas ir susidėvėjęs, todėl namas patiria didelių šildymo sąnaudų. Gaila, kad mes dabar nepapuolame į teisės aktuose numatytas sąlygas ir pranešė, kad namas negaus paramos. Visas tas įdėtas indėlis, laikas su kaimynais nueina perniek, nes projektas sustos. Didelis nusivylimas. Pernai kaip tik baigėme mokėti už stogo remontą, tada mūsų namas dar atitiko sąlygas, tačiau nenorėjome, kad vienu metu gyventojams reikėtų mokėti už kelis tvarkomus dalykus. Deja, bet šiais metais jau neatitinkame reikalavimų“, – nusivylimo planuojamais AM sprendimais neslėpė standartinio daugiabučio namo gyventoja.

Keis apskaičiavimo tvarką

AM Būsto politikos grupės patarėjas Martinas Nyderis „Kauno dienai“ nurodė, kad klimato kaitos programos priemonės „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas („mažoji renovacija“)“ tvarkos aprašas bus patvirtintas dar liepą.

Pasak AM specialistų, pagal naują aprašą parama esą nėra mažinama, tiesiog kitaip apskaičiuojama. Numatyta, kad subsidijos dydis gali sudaryti iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Be to, jei projektu numatyta pakeisti seną elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą, subsidija padidinama 10 proc.

„100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų padengiama už butų ir kitų patalpų savininkus, kurie yra nepasiturintys. Jų teisė į 100 proc. subsidiją nustatoma pagal savivaldybės administracijos išduotas pažymas, patvirtinančias, kad per paskutinį šildymo sezoną jie turėjo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją“, – pridūrė M. Nyderis.

Pasiteiravome, kodėl taisyklėse atsiranda 1 tūkst. kv. m bendrojo ploto apribojimas. Ar taip neužkertamas kelias didiesiems daugiabučiams gauti valstybės paramą?

„Tikslas – skirti paramą energinio efektyvumo priemonėms pastatams, kuriems įgyvendinti didžiąją renovaciją brangiausia ir sudėtingiausia. Modernizavus daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, galima sutaupyti apie 10 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Palyginimui, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projektai sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos ir net iki 74 proc. šiluminės energijos sąnaudų“, – į pateiktą klausimą atsakė AM specialistai.

„Taisyklės buvo pakeistos, kad parama būtų teikiama tiems pastatams, kuriems finansiškai ir techniškai sunkiau atlikti didžiąją renovaciją, pavyzdžiui, daugiabučiams namams, esantiems kultūros paveldo teritorijoje. Pastatams, kurių plotas viršija 1 tūkst. kv. m, siūloma renovuotis pagal daugiabučių modernizavimo programą“, – dėl mažosios renovacijos paramos gavimo taisyklių pokyčių pridūrė M. Nyderis.

Stringa: per metus didžioji renovacija atliekama dešimtims namų, nors ministerija buvo užsibrėžusi kasmet renovuoti po 1 tūkst. daugiabučių. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kiek jau finansuota?

Komentare nurodoma, kad pagal AM siūlymą, šiemet mažosios renovacijos kvietime teoriškai galėtų dalyvauti beveik 23 tūkst. daugiabučių.

2022 m. kvietime, kuriam buvo skirta 4 mln. eurų, buvo įgyvendinti 108 projektai. „Naujam kvietimui skirta 20 mln. eurų, todėl galima tikėtis apie 540 projektų“, – teigė M. Nyderis.

AM aiškino, kad Lietuvoje yra apie 2,5 tūkst. elevatorinių šilumos punktų, kuriems, energetikos ministro įsakymu, buvo nustatyti Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų privalomieji reikalavimai. Pagal šiuos reikalavimus, neatitinkančios sistemos turi būti pertvarkytos pagal šilumos tiekėjo išduotas technines sąlygas iki 2026 m. liepos 1 d.

„AM planuoja tęsti kvietimą tol, kol bus panaudotos visos numatytos lėšos. Jei nebus pakankamai pareiškėjų, ministerija svarstys kvietimo sąlygų pakeitimus“, – komentavo M. Nyderis.

Didžioji renovacija stringa

AM paaiškino ir kodėl stringa didžioji daugiabučių namų renovacija ir niekaip nepasiekiamas užsibrėžtas tikslas renovuoti 1 tūkst. namų per metus.

„Renovacijos proceso tempą sąlygoja daug veiksnių. Vieni didžiausių trikdžių – savivaldos gebėjimai, motyvacija ir komunikacijos apie renovacijos teikiamas naudas stoka. Vis dar trūksta ir pačių gyventojų sąmoningumo pasirūpinti nuosavu turtu. Nemažai įtakos daro ir aukštos statybos rangos darbų kainos.

2022 m. prasidėjęs statybų kainų kilimas per 2023 m. stabilizavosi, bet išliko gana didele kliūtimi gyventojams pritarti modernizavimui. Šiuo metu greta Lietuvos vykstantis karas taip pat gyventojus atbaido investuoti į turto gerinimą, jo efektyvinimą“, – priežastis vardijo AM Būsto politikos grupės patarėjas.