Mėsos gaminiuose – neleistini papildai

Naujausi mėsos produktų tyrimai parodė, jog lietuviškų gaminių kokybė yra aukštesnė už įvežtinę.

Didesnė maistinė vertė

Daugiausia mėsos gaminių neatitiko nustatytų kokybės rodiklių reikalavimų pagal drėgmės kiekį. Kai kurie gamintojai į aukščiausios rūšies produktus deda krakmolo, gamybai naudoja žaliavas, turinčias daug riebalų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų dėl santykinai didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio ištirtuose mėsos gaminiuose.

Mažina savikainą

Anot Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, mėsos gamyboje naudojant įvairius papildus produkto savikaina atpinga, o gaminiai parduodami brangiai.

Pasak viršininko, tokie produktai nėra kenksmingi žmogaus sveikatai, tačiau jie neturėtų būti parduodami kaip aukštos rūšies gaminiai. Informacija apie produkto sudėtį privalo būti pateikta ant įpakavimo.

A.Bauža svarstė, jog kartais tai gali būti tiesiog techninis neapsižiūrėjimas. Taupumo sumetimais gamintojai naujai produkcijai tiesiog naudoja senas pakuotes.

Turėtų rūpėti valstybei

Kretingalėje Klaipėdos rajone įsikūrusios įmonės „Agrovet“ gaminiuose pažeidimų nustatyta nebuvo.

Generalinio direktoriaus pareigas einantis Augenijus Gudžiūnas teigė, jog savo produkcijos kokybę pasiekia darydami tai, ką ir turi daryti.

„Melo kojos yra trumpos, – juokavo A.Gudžiūnas. - O anksčiau ar vėliau tokie dalykai vis tiek išlenda. Galų gale vartotojas pats pajunta, ar produktas kokybiškas, ar ne.“

Direktoriaus manymu, kiekviena valstybė turi rūpintis, kokie gaminiai įvežami į šalį. Ir tai ne vien dėl vartotojų.

Atsiradus lietuviškų gaminių konkurencijai su pigia ir nekokybiška produkcija iš užsienio, į nelygią kovą tenka stoti šalies verslininkams, o Lietuvos biudžetas netenka dalies lėšų.

Nežaidžia kainomis

Įmonės „Klaipėdos mėsinė“ direktorius Nerijus Kuzma teigė, jog nebando žaisti kainomis, o siekia kokybės.

Pasak jo, varijavimas maisto kokybe gali pakenkti ryšiui su klientais, kurie yra svarbiausi.

N.Kuzmos manymu, kai yra laisva Europos Sąjungos importo rinka, kiekvienas gamintojas turi teisę įvežti produktą, o pirkėjas – jį pirkti.

Tačiau laikui bėgant vartotojas susivoks ir atkreips dėmesį į kokybę, o objektyvūs maisto kokybės tyrimai turėtų padėti jiems renkantis gerą prekę.