Kol du savivaldybės skyriai nesusitaria tarpusavyje, ar krūmai yra saugotina vertybė ar ne, klaipėdiečių pamėgtas poilsio parkas tampa džiunglėmis ir priedanga nusikalstantiems benamiams.

Šildo tik prisiminimai

Klaipėdiečiai ilgesingai vaikšto po apleistą poilsio parką ir prisimena „praėjusį amžių“.

Tada parkas buvo šienaujamas, genėjamas, sodintomis gėlėmis puošiamas. Čia veikė juoko kambarys, linksmieji kalneliai, apžvalgos ratas, pasakų namelis ir įvairios sūpynės vaikams bei dešimtys kitokių pramogų mažiems ir dideliems.

Dabar šis plotas jau antrą dešimtmetį nematęs nei pjūklo, nei kirvio, nei dalgio baigia užželti. Išlikę asfalto takeliai dar nušluojami, tačiau jie vingiuoja tarsi po džiungles.

Žada apkuopti

Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Vaida Varnagienė užtikrino, kad jau nuo šio pavasario parkas tvarkomas. „Pirmiausiai bus metamos jėgos likviduoti vandalizmo padarinius: kas išlaužyta, išversta, – išvalyti, užlyginti. Būtina iškirsti peraugusius krūmus, nebetinkamus medžius. Paskui tvarkysime takus, rengsime apšvietimą. Stengsimės parką padaryti tinkamą žmogui“, - sakė vyr. specialistė.

Poilsiui netinka

Savivaldybės nurodomus darbus atlieka bendrovė „Klaipėdos želdiniai“.

Bendrovės vadovai teigia, kad savivaldybė iki šiol nėra aiškiai apsisprendusi, ką darys su parko teritorija. Ar ją visą skirs tik miestiečių poilsio reikmėms, ar tik tam tikrą dalį. Aišku viena, kad to, kas yra šiandien, parku niekaip negalima vadinti.

Parke baltuoja mūsų akyse užaugę išlakūs beržai, juose čiulba paukščiai, bet daugiau beveik nieko džiaugsmingesnio ir nėra. Visur - vandalų pėdsakai. Daugelyje vietų žemė matyti sužeista ir sužalota po to, kai iš čia išrauti pramogų įrenginiai. Plyti pliko asfalto aikštelės, palikta net metalo plokščių dangos, kurios nesugebėjo išlupti ir viską sugebantys „metalistai“ - benamiai. Arčiausiai miesto – pridergti privatizuotų pastatų griuvėsiai.

Primena mišką

Atsikvėpti galima nebent šiaurinėje parko dalyje, kur yra natūralus miškas ir natūraliai per jį suminti takai. Tačiau parkas negali būti natūraliai pūvantis ir ataugantis miškas. Medžius privalu tinkamai formuoti.

„Klaipėdos želdinių“ vadovai sakė, kad požiūris į šią miestui priklausančią vietą turėtų būti rimtesnis. Dešimtmečius kirvio ir pjūklo nematę krūmai tampa traukos centru valkataujančiam jaunimui: čia atsiranda sofos, foteliai, antklodės ir... švirkštai.

Tačiau pagal bendrovės siūlymus išretinti medžius, iškirsti „džiungles“ nepavyksta. „Nejaugi turi įvykti kokia nors šalį sukrečianti tragedija, kad būtų galima ryžtingai imtis tvarkos“, - stebisi specialistai.

Pagalbos ieškos Vilniuje

Miesto tvarkymo skyrius būtų nuolaidesnis siūlymams, tačiau piestu stojasi medžių garbintojai ir skundžiasi Aplinkos kokybės skyriui. Šie du savivaldybės skyriai nesutaria. Kol vyksta ginčai, darbai sustoja.

„Radę progą po Klaipėdos poilsio parką pavedžiosime parkų specialistus iš Vilniaus - profesorių Laimutį Januškevičių ir docentą Evaldą Navį. Išdėstysime jų pastabas raštiškai ir taip manome numaldyti vietinius ginčus, atrišti rankas dirbti“, - sakė „Klaipėdos želdinių“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Valašinas.

Parkas neturįs būti nei medžių kapinynu, nei priedanga nuolat nusikalstantiems benamiams.