Kodėl Lietuvoje ir Latvijoje nelegali migracija auga, o Lenkijoje – ne, aiškino vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
– Kaip paaiškintumėte tą situaciją? Lietuvoje, Latvijoje auga, o štai Lenkija gali būti atsipalaidavusi – ten nė vieno.
– Nežinau, ar Lenkija atsipalaidavo, greičiausiai – ne. Ten tikrai pajėgos labai didelės irgi prie sienos, ir investicijos į infrastruktūrą nėra mažos. Jie pastatė faktiškai antrą tvorą, jeigu tą galime pavadinti. Ir galbūt tie darbai, kurie jau užbaigti, kaip skelbia Lenkijos pusė, gal ir gąsdina kažkiek tuos, kurie organizuoja nelegalią migraciją.
– Bet gal pavyko su lenkais ir pasikalbėti, ir jų paklausti, kas čia vyksta? Kodėl pas jus nebando eiti, o štai pas mus bando?
– Mūsų versija yra tokia, kad greičiausiai taip pasiskirsto srautai. Praeitais metais būdavo tokių atkarpų, kada pas mus neidavo, o pas lenkus ir latvius tikrai tų bandymų buvo pakankamai daug. Šiandien, aišku, antrą ar trečią savaitę stebime, kad lenkai beveik nepatiria spaudimo, kuris buvo anksčiau. Nežinau, visokiausių versijų yra.
Galima kalbėti galbūt ir apie pasienio tarnybų kažkokį bendradarbiavimą, galbūt apsitarimą, apsikeitimą ar kitokias teorijas, bet, mano manymu, greičiausiai yra ieškoma silpniausios vietos – bandoma trijų mūsų valstybių, Europos Sąjungos valstybių, ieškoti silpniausių vietų, bandoma atrasti jas. Bet patys žinome, kur reikia papildomai saugoti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Matome, kad jų net neišgąsdino audra. Per audrą jie bandė patekti į Lietuvą. Bet kas bus, kai oras atšils? Ar tai nereiškia, kad galime ir vėl turėti migrantų krizę?
– Ne. Manyčiau, kad tokio antplūdžio, kokį turėjome, tikrai nebus. Dabartinis mūsų pasiruošimas yra pakankamai aukštas, sudarytos bendradarbiavimo schemos, ir tikrai galime pasitelkti ir kariuomenę, jeigu tam reikės. Nereikia pamiršti, kad ekstremali situacija dėl nelegalios migracijos galioja, ji nėra atšaukta. Tai tikrai tai galėsime paveikti. Jeigu ką matysime, ieškosime kitų sprendimų.
– Bet dabar tie migrantai, kurie braunasi pas mus, eina ir per pelkes, jose atsitinka visko ir kartais net tenka gelbėti tuos migrantus. Kiek tai apsunkina mūsų pareigūnų darbus? Nepaliksi kad ir neteisėto migranto nuskęsti pelkėje.
– Nėra lengvas pareigūnų darbas. Ne kartą tai esame pabrėžę, bet šiuo atveju tikrai žiūrime į situaciją, įvertiname ir nelegalių migrantų sveikatą, ir kad tai atitiktų tarptautines normas ir įsipareigojimus. Tikrai niekas bejėgių žmonių atgal nevaro, jeigu taip galima pasakyti.
– Be nelegalių migrantų yra ir tie iš trečiųjų šalių, kurie čia atvyksta legaliai, įsidarbina ir dirba Lietuvoje. Ir štai Vilniaus meras sako, kad dauguma jų pasilieka būtent sostinėje. Ir jis sako, kad jau dabar turime 10 procentų užsieniečių Vilniaus populiacijos, ir esą tai gali tapti lūžio tašku, kada situacijos jau nebekontroliuosime. Kaip vertinate tokias kalbas ir ar tikrai yra pavojus sostinei?
– Manyčiau, kad šiandien pagal skaičius, pagal kitų šalių, sostinių situaciją tikrai Vilnius yra saugus miestas, ir trečiųjų šalių legali migracija tikrai nekelia problemų. Matome problemų statistiką, matome, ką dažniausiai padaro – tai yra administraciniai nusižengimai, smulkūs pažeidimai, greičio viršijimas, galbūt ne savo, o kito asmens dokumentų pateikimas. Būtent tokio lygio administraciniai nusižengimai tikrai nekelia pavojaus.
Bet tai nereiškia, kad neturime ruoštis. Tikrai mūsų kriminalinė policija stebi situaciją kitose šalyse, važiuoja, apsikeičia patirtimi, žiūri, ką reikia prižiūrėti. Todėl labai svarbus įstatymo priėmimas, vienas iš jų – Kriminalinės žvalgybos įstatymas, tam, kad galėtume iš anksto indikuoti problemas. Jeigu tai keltų viešojo saugumo grėsmes, tai turime šiandien, jeigu nebus pasikeitimų, tikiuosi, viskas bus gerai.
Jeigu kalbėsime apie ilgalaikį trečiųjų šalių migrantų buvimą Lietuvoje, ypač jeigu tai būtų nuolat gyvenantys Lietuvoje, tai tikrai turime kalbėti apie integraciją. Bet reikia labai atskirti migraciją – tai yra bendrai poreikių patenkinimas, kuriuos turime kaip rinka, auganti šalis, auganti ekonomika. Ir kitaip – jeigu žmonės pasilieka, turime kalbėti apie integraciją, apie sąlygų sukūrimą išmokti lietuvių valstybinę kalbą, pažinti istoriją, kad jie įsilietų į mūsų visuomenę ir galėtų būti jos nariais, ir dėl to tikrai nepergyventume.
Naujausi komentarai