Nors iš stovyklos migrantai buvo iškelti daugiau nei prieš tris savaites, apie buvusius gyventojus vis dar liudija šiukšlės, čiužinių krūvos ir besimėtantys rūbai. Migrantai iškelti ir iš laikinųjų apgyvendinimo vietų savivaldybių patalpose.

Tik prasidėjus neteisėtų migrantų krizei rūpesčiai dėl jų apgyvendinimo nugulė ant savivaldybių pečių. Pastarosioms teko rūpintis, kur juos apgyvendinti, kuo maitinti, pasirūpinti jų buitimi ir sveikata. Ir visa tai daryti iš savo kišenės. Valstybė pažadėjo visas patirtas išlaidas kompensuoti. Tiesa, ne visa pagalba įvertinama pinigais. Savivaldybėms reikiamu metu ranką tiesė vietos gyventojai – savanoriai.

Štai, pavyzdžiui, Baltojoje Vokėje savanoriavusi Julija pasakojo padėjusi sugauti ne vieną iš stovyklos Rūdninkuose bėgantį migrantą. „Mūsų buvo toks darbas – stebėti ir pranešti, jeigu kažką matome. Mes per du mėnesius matėme tiek automobilių su užsienietiškais numeriais, kiek tikriausiai nematė Baltosios Vokės seniūnija per dešimt penkiolika metų“, – sakė Julija Janonytė, Baltosios Vokės seniūnijos saugios kaimynystės pirmininkė.

Iki šiol valstybė savivaldybėms jau finansavo daugiau nei 820 tūkst. eurų. „Tai yra išlaidos, susijusios su maistu, patalpų išlaikymu, apsauga, aptvėrimu ir panašiais dalykais. Pagal tą sąrašą savivaldybės gali daryti tam tikras išlaidas ir tos išlaidos bus kompensuotos pagal faktą“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Savivaldybės sako, kad pateikė dar ne visas išlaidų sąsikaitas. Štai, anot Druskininkų savivaldybės, dėl migrantų krizės, pastaroji išleido daugiau nei 300 tūkst. eurų. „Atkreipiame dėmesį, kad į šią sumą nėra įtrauktos migrantų gydymo išlaidos, kurias tiesiogiai patiria Druskininkų ligoninė ir poliklinika. Jos kompensuojamos teritorinės ligonių kasos lėšomis. Druskininkų savivaldybei kompensuota 240 tūkst. eurų. Daugiau nei 65 tūkst. eurų dar nekompensuoti. Šiuo metu Druskininkų pasienio užkardoje yra 104 migrantai. Tad Druskininkų savivaldybė išlaidų dar patirs“.

Lazdijų rajono merė sako, kad per tris mėnesius migrantų išlaikymui savivaldybė išleido 120 tūkst. eurų. „Didžioji išlaidų dalis buvo maistui, maitinimui, nes jie buvo maitinami tris keturis kartus per dieną tikrai šiltu maistu. Po to, sveikatos priežiūra ir visos buitinės išlaidos, kurių reikia – vanduo, elektra, buitinė chemija“, – pasakojo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Kol kas daugiausia kompensuota Druskininkų savivaldybei – 240 tūkst. Ignalinos rajonas migrantams išleido daugiau nei 150 tūkst. eurų, Alytus – beveik 130 tūkst. eurų. Alytaus ir Lazdijų rajonams kompensuota daugiau nei po 80 tūkst. eurų. Šalčininkų ir Varėnos rajonams – daugiau nei po 50 tūkst. Mažiausiai išleido Trakų ir Vilniaus rajonai. Vilniui kompensuota beveik 3 tūkst., Trakams – šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. Pinigai skirti ne tik migrantų buičiai, bet ir su migrantais dirbusių darbuotojų viršvalandžiams kompensuoti. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išleido 5,5 mln. eurų modulinių namelių, skirtų migrantams apgyvendinti, nuomai. Planuojama, kad tvoros su Baltarusija statybai Lietuva skirs daugiau nei 102 mln. eurų. O migrantų srautams suvaldyti biudžete numatyti dar 4 mln.