Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija nepaskirstė milijonų litų kultūros ir romų integracijos projektams, dėl to liko neįgyvendinti meno sričių projektai bei dalis priemonių, turėjusių pagerinti romų socialinę padėtį, nustatė Valstybės kontrolė.

Valstybės auditorių ataskaitoje nurodyta, kad Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba nepasinaudojo teise perskirstyti 4,55 mln. litų (1,3 mln. eurų) nepanaudotų Kultūros rėmimo fondo lėšų, nors apie 8 proc. ekspertų teigiamai įvertintų projektų tarybos sprendimu buvo nefinansuoti dėl lėšų stygiaus.

„Tokiu būdu aktualūs kultūros ir meno sričių projektai prarado galimybę būti finansuojami“, - tvirtina auditoriai.

Tuo pačiu pernai Kultūros rėmimo fondo lėšomis už 250,4 tūkst. litų (72,5 tūkst. eurų) finansuoti 34 su kultūra ir menu nesusiję, išimtinai techninio pobūdžio projektai. Už šiuos pinigus tvarkyta elektros sistema, įrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, kitos apsaugos priemonės.

Dar 2,24 mln. litų (650 tūkst. eurų) liko nepanaudoti pagal Kultūros ministerijos koordinuotą Romų integracijos 2012–2014 metų planą. Iš viso jo priemonėms įgyvendinti planuota skirti 5,45 mln. litų (1,58 mln. eurų), tačiau per trejus metus panaudota 59 proc. planuotų išlaidų. Todėl, pasak Valstybės kontrolės ataskaitos, nebuvo įgyvendinta dalis priemonių siekiant gerinti romų socialinę padėtį ir užtikrinti jų integraciją į visuomenę.

Valstybės auditoriai turėjo pastabų ir dėl Dainų šventės organizavimo. Jie pasigedo Dainų švenčių tradicijos tęstinumo programos. Be to, nustatyta, kad Lietuvos liaudies kultūros centras organizuodamas praėjusių metų dainų šventę „Čia – mano namai“ į renginius be aiškios tvarkos išdalijo 9,9 tūkst. kvietimų, „neskaidriai vykdė dalyvių apgyvendinimo paslaugų viešąjį pirkimą iš Vilniaus miesto savivaldybės, nes sutartis dėl dalyvių apgyvendinimo išlaidų kompensavimo sudarė anksčiau, nei buvo pradėtos vykdyti pirkimo procedūros“ ir kt.

Audito ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į du dešimtmečius trunkančią gyventojų iškeldinimo iš Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje esančių pastatų problemą.

„Nedelsiant neišsprendus gyventojų iškeldinimo problemos, nebus galimybės restauruoti dalį minėtos sodybos pastatų, panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinės paramos lėšų ir nebus pasiektas pagrindinis koncepcijos tikslas – Užutrakio dvaro sodybą panaudoti viešajai turizmo infrastruktūrai“, - rašoma dokumente.

Apie susidariusią situaciją ketinama informuoti Seimą ir Vyriausybę.

Kaip nurodoma Valstybės kontrolės ataskaitoje, 1995 metais Trakų rajono savivaldybės valdybos sprendimais 59 valstybei priklausantys Užutrakio dvaro sodybos pastatai ir patalpos be aiškaus teisėto pagrindo buvo pripažinti gyvenamaisiais ir suteikti ten gyvenantiems Trakų valstybinės turizmo įmonės darbuotojams, o minėta įmonė įpareigota su gyventojais sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Tais pačiais metais Vyriausybė nutarė įmonę likviduoti ir Užutrakio dvaro sodybą perduoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai. Tarp direkcijos ir gyventojų buvo sudarytos 22 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartys, jos suteikė teisę nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotą laiką naudoti gyvenamąsias patalpas. 2002 metais parko direkcijai kreipusis į teismą dėl minėtų sprendimų, kuriais patalpos buvo suteiktos gyventojams ir kurių pagrindu buvo sudarytos nuomos sutartys, panaikinimo, Trakų rajono savivaldybės valdyba panaikino sprendimų dalis dėl patalpų suteikimo gyventojams, tačiau gyventojai iki šiol gyvena dvaro sodybos pastatuose.

Gyventojai iki šiol nėra iškeldinti iš Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje esančių pastatų, kadangi nėra pastatytas kitas gyvenamasis būstas.

2007 metais pradėtos tokio namo statybos, bet netrukus jos sustabdytos, kaip neteisėtos.

Pernai paskaičiuota, kad statybos darbams baigti reikia 4,47 mln. litų (1,3 mln. eurų). Šiemet Trakų valdžia kreipėsi į Vyriausybę, Finansų ir Kultūros ministerijas prašydama jau skirti minėtą sumą, bet teigiamo atsakymo negavo.