"Įvykęs pučas ir visa tai, kad įvyko tuo metu tiek Lietuvoje, tiek tuometinėje Sovietų Sąjungoje, mums yra labai svarbu. Kiekviena žmogaus auka yra labai svarbi. Mano pranešimo tikslas ir yra šiek tiek pasvarstyti, kas gi ten įvyko su ta Sovietų Sąjunga, dėl ko ji sužlugo tiek iš vidaus, tiek iš išorės, ir ką tai reiškia tam dvidešimt penkmečiui, kuris praėjo nuo to laiko, ką tai reiškia mūsų šiandieniniam gyvenimui. Mano supratimu, mes dažnai neteisingai vertiname, kas gi ten įvyko - labai linkę prisiimti sau nuopelnus, sureikšminti, visa tai labai paprastai papasakoti ironišku tonu, o tuo tarpu iš tikrųjų čia vyko labai dideli pokyčiai ir jie pakeitė situaciją iš esmės, nes mūsų pastangos, įskaitant ir sausio įvykius, tai buvo mūsų išreikšta valia ir noras, o tai, kad pavyko realizuoti šiuos dalykus, turėjo tam būti subrendusios sąlygos. Tai jos labai atskleidė savo jėgą per pučą, per tą pokytį, kuris įvyko Rusijoje" , - BNS sakė V.Rakutis, kuris skaitys pranešimą sekmadienį Seime rengiamoje konferencijoje apie 1991 metų rugpjūtį Maskvoje surengtą pučą ir jo padarinius.

Jo nuomone, lietuviai linkę per daug sureikšminti save, neįvertinant tikrųjų įvykių.

"Mes manome, kad mes atgavome savo nepriklausomybę tik dėka savo pastangų. Visa mūsų tauta yra linkusi labai susireikšminti, kas labai svarbu - po to labai atsipalaiduoti ir žiūrėti labai nedidelių interesų. Aš politikų neišskirčiau, čia kalbu apie visą lietuvių tautą, nes mes esame labai keistai besielgiantys žmonės. Man tenka kasmet susitikti Baltijos gynybos koledže Tartu su latviais ir estais, su karininkais, matyti Baltijos šalių žmones, kai gali palyginti, kaip kas ką darė, kas ko pasimokė, kas pavydi, kas gali pasididžiuoti, ir kai matai visą aplinką, tai lietuviai linkę per anksti švęsti ir per anksti atsipalaiduoti", - kalbėjo V.Rakutis.

Anot jo, dvidešimt penkeri metai - ketvirtis amžiaus - istorikui yra labai svarbus laiko tarpas, ir tai proga pakalbėti apie tai, ką šiandien turime daryti ir kaip turėtume iš tų pamokų pasimokyti.

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje sekmadienį vyko Artūro Sakalausko 25-ųjų žūties metinių minėjimas bei konferencija apie 1991 metų rugpjūtį Maskvoje surengtą pučą ir jo padarinius. Pranešimus taip pat skaitys signatarai Audrius Butkevičius, Egidijus Bičkauskas, Lietuvos šaulių sąjungos štabo narys Egidijus Papečkys, brigados ,,Geležinis Vilkas“ pirmasis vadas Česlovas Jezerskas ir kiti. Vakare A.Sakalausko pagerbimo ceremonija vyks jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens Vilniuje.

A.Sakalauskas būdamas 27-erių žuvo 1991 metų rugpjūčio 21 dieną, kai žlungant pučui sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais. Priešai automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A.Goštauto gatvėje, pasipriešinimo metu A.Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

Savanoris A.Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.