Nors Žalgirio mūšis mums atrodo savaime suprantamas, labai daug faktų apie jį dar nežinome. Taip sako istorinio dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ autorius Aleksandras Matonis.

„Negana to, Žalgirio mūšis ilgus šimtmečius buvo apsuptas stereotipų: Lenkijos istorikų sukurtos koncepcijos, dirbtini stereotipai, kuriuos kursto Rytų valstybės. Žalgirio mūšio tema yra informacinio karo, kurio įkarštyje yra ir Lietuva, vienas iš taikinių“, – įsitikinęs filmo autorius.

Todėl, minint Žalgirio mūšio, metines siekiama praskleisti šydą ir paneigti stereotipus.

Filmo dalyviai – ryškiausi Lietuvos ir Europos šalių istorijos mokslo autoritetai apibendrina unikalią tyrimų medžiagą, paneigiančią viduramžių kronikininko Jono Dlugošo Žalgirio mūšio versiją ir sovietmečio stereotipus, kuriais paremti ligšioliniai istorijos vadovėliai. Paneigiami pagrindiniai mitai: „Lietuviai pabėgo iš mūšio lauko“, „Lietuvių kariuomenė buvo aprengta kailiais ir ginkluota kuokomis“, „pergalė prieš kryžiuočius – tai slavų ginklo (Smolensko pulkų) nuopelnas“.

„1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ jau trečiadienį 21 val. per LRT Kultūrą.

Plačiau apie tai – „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.

Aibė renginių

Trečiadienį šiai progai skirti renginiai vyksta Valdovų rūmuose Vilniuje, savaitgalį Lietuvos kariai vyks į tradicinę inscenizaciją mūšio vietoje Lenkijoje.

„Prabėgo daugiau kaip šeši šimtmečiai, bet Žalgirio mūšio reikšmė svarbi ir šiandien. Šis Lietuvos istorinis įvykis sustabdė du šimtus metų trukusį lietuvių tautos naikinimą bei išgarsino Lietuvą tarp Europos ir Azijos valstybių“, – teigiama premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinime.

Valdovų rūmuose trečiadienį vyksta minėjimui skirti žaidimai ir renginiai. Lankytojai kviečiami žaisti žaidimą „Valdovo kariaunos pėdsakais“, pamatyti filmą „Žinomas nežinomas Žalgiris“ bei dirbtuvėlėse pasigaminti popierinį Žalgirio mūšio riterio modelį, čia taip pat vyksta brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ senosios karybos užsiėmimai.

Savaitgalį Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių užsienio istorinių klubų, dalyvaus inscenizuotame Žalgirio mūšyje.

Renginyje 22 kariai kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai. Inscenizacijoje Griunvalde Lietuvos kariai dalyvaus jau aštuntąjį kartą.

Kariai ir jų pagalbininkai įsikurs viduramžiškai įrengtoje stovykloje, kurioje gyvens viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudos tam laikotarpiui būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydami ginklus ir ilsėdamiesi.

Nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių 2010 metais mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Donatas Mazurkevičius.

Šeštadienį karius lankys ir parodomąjį mūšį stebės ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Trečiadienį minima ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų diena. Liepos 15-ąją minėti Sausumos pajėgu dieną nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad Žalgirio mūšį aprašančiuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima Lietuvos karių mūšyje naudojama raudona vėliava su Gediminaičių stulpais.

Būtent šios vėliavos pavyzdžiu buvo sukurta ir 2005 metais patvirtinta dabartinė Sausumos pajėgų vėliava.

Valdovų rūmų Didžiajame kieme vykusioje ceremonijoje Sausumos pajėgų kariai pristatė skirtingas epochas.

Šį pirmadienį Žalgirio mūšio minėjimas vyko prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune.  Jo metu Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu už nuopelnus puoselėjant Kauno istorines kultūrines tradicijas apdovanotas Vytautų klubo prezidentas Vytautas Aleksandras Juodka.

Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną.