- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo 2025 metų neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino.
Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte.
„Nuo kitų mokslo metų mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas programas. Siekiame, kad Lietuvos vaikai išmoktų daugiau užsienio kalbų, todėl atnaujintose bendrojo ugdymo programose išplėstas antrų užsienio kalbų sąrašas, iš kurio galima rinktis“, – trečiadienį išplatintame ŠMSM pranešime cituojamas viceministras Ramūnas Skaudžius.
Pranešime pažymima, kad šiuo metu mokiniai gali laikyti pirmos užsienio kalbos brandos egzaminą, o antros užsienio kalbos egzaminai nebuvo rengiami, išskyrus rusų kalbos.
„Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai. Todėl siūlome neorganizuoti rusų užsienio kalbos egzamino. Be to, rusiškai kalbančios šalys nėra prioritetas studijų ar profesinėje srityje, kad reikėtų šią kalbą išskirti iš kitų antrųjų užsienio kalbų. Labai svarbu užtikrinti, kad mokiniai išmoktų ES kalbą – anglų, vokiečių, prancūzų – ne žemesniu kaip B2 lygiu“, – sako R. Skaudžius.
Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai.
Anot ŠMSM, kaip ir iki šiol, išliks gimtųjų tautinių mažumų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) egzaminai tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Nuo 2023–2024 mokslo metų lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybiniu, nuo 2024–2025 mokslo metų ir likusieji gimtųjų tautinių mažumų kalbų egzaminai taip pat bus tik valstybiniai.
Taip pat stiprinant antros užsienio kalbos mokymą mokyklos antrai užsienio kalbai galės skirti daugiau valandų, nuo kitų mokslo metų stiprinamas antrosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, ukrainiečių, lenkų ir ispanų) mokymas III-IV gimnazijos klasėse.
Pradedant mokyti naują užsienio kalbą 6-oje klasėje siūloma intensyvinti jos mokymą, mokyklos galės laisviau skirstyti užsienio kalboms skirtas penkias savaitines valandas. Pavyzdžiui, šeštoje klasėje ką tik pradėtai mokytis antrai užsienio kalbai numatyti tris valandas, o jau pramoktai pirmajai, kuri dažniausiai yra anglų, dvi valandas.
Iki šiol mokyklos tokios galimybės neturėjo, valandų skaičius buvo griežtai apibrėžtas: 6–10 klasėse pirmajai kalbai – trys valandos, antrajai – dvi valandos per savaitę.
Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse – 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10, arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis bent vienos užsienio kalbos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kazachstane bus atidengtas paminklas lageryje kalėjusiems lietuviams ir ukrainiečiams4
Kazachstane bus atidengtas paminklas lietuviams ir ukrainiečiams, pokariu kalėjusiems Balchašo ir Rytinio Kounrado ypatinguose lageriuose. ...
-
LVAT išteisino Lietuvos ūkininkų sąjungą dėl neteisėto lobizmo1
Lietuvos ūkininkų sąjungos 2021 metais pateikti siūlymai keisti mėšlo ir srutų tvarkymą negalėjo būti laikomi neteisėtu lobizmu, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Užuojautą dėl Z. Kelmickaitės mirties reiškia šalies vadovai: ji atskleidė mūsų savitumą4
Užuojautą dėl šeštadienį mirusios etnomuzikologės, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėjos Zitos Kelmickaitės mirties pareiškė prezidentas, premjerė. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti keturi neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti keturi neteisėti migrantai, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kauno kolegija: išskirtinis dėmesys – ne tik studijų kokybei5
Kauno kolegija užima lyderiaujančią poziciją bendrame valstybinių kolegijų reitinge. Naujai išrinktas direktorius dr. Andrius Brusokas tikina, kad ir toliau išskirtinis dėmesys bus skiriamas studijų kokybei ir jos vystymui, moksliniams ta...
-
Kantrybę prarandantys gyventojai sostinę pradeda lyginti su dykuma14
Kenčia žemdirbiai, dusti pradeda ir miestai. Bene blogiausia situacija Vilniuje, kur vyksta didžiausi istorijoje kelio remonto darbai. ...
-
Teistiems asmenims nori drausti dirbti su vaikais: kaip įtvirtinti ribojimus?11
Parlamentarai nori visiems teistiems asmenims uždrausti dirbti bet kokį darbą, susijusį su vaikais. Vaikų teisių specialistai sako, kad Švietimo įstatymas jau dabar draudžia teistiems žmonėms dirbti mokyklose ir darželiuose, tačiau teisti ar...
-
Europos teismus vienijanti institucija ragina Lietuvą užtikrinti adekvačias teisėjų algas9
Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) Vykdomoji valdyba ragina Lietuvą užtikrinti adekvačias teisėju algas. ...
-
Privalomąją pradinę karo tarnybą baigė beveik 900 jaunuolių3
Privalomąją pradinę karo tarnybą penktadienį baigė beveik 900 jaunuolių. ...
-
Lygybės instituto vadovė: smurtas prieš moteris kasmet ES kainuoja 366 mlrd. eurų9
Smurtas prieš moteris kasmet Europos Sąjungai (ES) kainuoja 366 milijardus eurų, sako Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele (Karlyn Šelė). ...