Ministerija siūlo daugiau matematikos, lietuvių kalbos pamokų, mažinti egzaminų reikšmę

Švietimo ir mokslo ministerija 11-12 klasių moksleiviams siūlo skirti daugiau matematikos, lietuvių kalbos pamokų, sumažinti brandos egzaminų reikšmę atestate įvedant kaupiamąjį vertinimą.

Ministerija pranešė, jog šie siūlymai patekti su švietimo bendruomene pradedant konsultacijas dėl vidurinio ugdymo programos atnaujinimo.

Projekte taip pat siūlomi papildomi moduliai mokiniams, kurie tam tikrų dalykų norėtų mokytis išsamiau, atsisakoma dalykus skirstyti į bendrąjį ir išplėstinį kursą, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą bei matematiką, plečiamas mokinių pasirenkamųjų dalykų sąrašas tokiais dalykais kaip filosofija, psichologija, teisė.

Mažėtų privalomųjų dalykų

Siūloma, kad mokiniai 11-12 klasėje mokytųsi 6 privalomų dalykų (dabar yra 8), iš kurių lietuvių kalba ir literatūra bei matematika būtų privaloma visiems, o kitus 4 rinktųsi iš dalykų sąrašo.

Į jį įeitų mokomieji dalykų iš šių grupių: kalbos, STEM mokslai – biologija, chemija, fizika, informatika, inžinerinės technologijos, taip pat visuomeninis ugdymas – istorija, geografija, ekonomika ir verslumas, galiausiai – menai.

Tautinių mažumų mokyklose būtų iš pasirenkamųjų dalykų būtų ir gimtosios kalbos – vokiečių, rusų, baltarusių, lenkų.

Taip pat privalomas būtų fizinis ugdymas skiriant tam 3 valandas per savaitę, socialinė ir pilietinė veikla ir brandos darbas, kuris dabar yra tik pasirenkamas.

Privalomiems dalykams mokytis būtų skiriama daugiau valandų. Lietuvių kalbai ir literatūrai – bendruoju kursu 4 valandas per savaitę, išplėstiniu kursu – 6 valandas per savaitę. Dabar yra skiriamos 3 valandos bendrajame kurse ir 4 valandos išplėstiniame kurse.

Matematikai siūloma taip pat skirti  4 valandas bendrajame ir 6 valandas išplėstiniame kurse – dabar atitinkamai numatytos 3 ir 4,5 valandos.

Tokia sistema neskatina mokytis nuosekliai ir atsakingai visų vidurinio ugdymo dalykų, todėl mokyklose dažnai nuvertinamas dalykų mokymasis, jei mokiniai nesirenka laikyti egzamino.

Privalomai mokinio pasirenkamam dalykui būtų skiriamos 4 valandos (dabar yra 2-3 valandos). Skiriant daugiau valandų dalykams bendras savaitinių valandų skaičius mokiniams, taigi, ir mokymosi krūvis, nesikeistų.

Iš laisvai pasirenkamų dalykų mokinys galėtų rinktis dalykų modulius, disciplinas iš laisvai pasirenkamų dalykų sąrašo: menus, psichologiją, filosofiją, etiką, tikybą, laisvės kovų istoriją, etninę kultūrą ir kt.

Mokiniams būtų užtikrinamas didesnis pasirenkamųjų dalykų mokymosi lankstumas ir bendrojo, profesinio, specializuoto, neformaliojo ugdymo sistemų dermė, jei mokinys pasirinktų modulius ne tik savo mokykloje.

Siūlomas kaupiamasis vertinimas

Siūloma, kad privalomieji ir privalomai pasirenkamieji mokomieji dalykai būtų vertinami egzaminu arba kitu patikrinimu, pvz., tiriamuoju arba projektiniu darbu. Šiuo metu tokios galimybės nėra ir vertinamas tik egzaminas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad šiuo metu mokomasi plačiai, tačiau brandos atestatui gauti pakanka išlaikyti du egzaminus arba vieną egzaminą ir parengti brandos darbą.

„Tokia sistema neskatina mokytis nuosekliai ir atsakingai visų vidurinio ugdymo dalykų, todėl mokyklose dažnai nuvertinamas dalykų mokymasis, jei mokiniai nesirenka laikyti egzamino. Kita vertus, brandos egzaminų sistema turi per daug lemiamo svorio ir kelia daug įtampų ir streso mokiniams, mokytojams ir tėvams“,  – sako R. Skaudžius.

Pasak ministerijos, naujas vidurinio ugdymo sąrangos projektas parengtas konsultuojantis su užsienio ir nacionaliniais ekspertais, mokytojų, mokinių, mokyklų vadovų, universitetų ir kt. organizacijų atstovais.

Atnaujintos vidurinio ugdymo bendrosios programos būtų pradėtos įgyvendinti nuo 2023–2024 mokslo metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių