Kaip teigiama išplatintame pranešime, universitetai galės siūlyti dvi ar daugiau studijų krypčių jungiančias studijų programas, kurios leis studentams mokytis spręsti kompleksines problemas ir tarpusavyje derinti skirtingus metodus.
Savo ruožtu aukštosios mokyklos parengs specialistus naujai besiformuojančioms profesijoms, kurių neapima viena studijų kryptis.
„Šiuolaikiniams iššūkiams spręsti reikalingi kūrybiški specialistai, gebantys į problemas žiūrėti iš įvairių kampų, taikyti skirtingus metodus, dirbti įvairialypėse komandose. Tokiems specialistams užauginti reikia inovatyvių studijų programų. Tai padaryti gali būtent tarpkryptinės studijos, kurios derina skirtingas prieigas, pavyzdžiui, menų terapijos ir kitos studijos“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Anot ŠMSM, tarpkryptinių studijų programa apima kelių krypčių studijas, kurias gali vykdyti keli aukštosios mokyklos padaliniai arba net kelios aukštosios mokyklos.
Tarpkryptinių studijų modelis galės būti taikomas antrosios pakopos (magistro) studijoms. Tarpkryptines studijas galės organizuoti tos aukštosios mokyklos, kurios vykdo visų studijų krypčių, integruotų tarpkryptinių studijų programoje, studijas.
Ministerijos teigimu, absolventams bus suteikiamas studijų programos pavadinimą atitinkantis magistro kvalifikacinis laipsnis, diplome nurodoma, kad baigta tarpkryptinių studijų programa, o diplomo priedėlyje išvardijamos studijų programoje integruotos studijų kryptys.
Tarpkryptinių studijų modelis Lietuvoje parengtas remiantis gerosiomis praktikomis kitose Europos šalyse: Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, tokį studijų modelį rekomenduoja taikyti ir Europos Komisija.
Naujų tarpkryptinių studijų programų universitetai ketina pasiūlyti dar šiais metais.
Ministerija: nuo rugsėjo stipendijas galės gauti dar trijų pedagogikos specializacijų studentai
Nuo rugsėjo stipendijas galės gauti dar trijų pedagogikos specializacijų studentai, penktadienį skelbia ŠMSM.
Tai – anglų ir ispanų kalbų bei socialinės pedagogikos studentai, jie galės pretenduoti į beveik 500 eurų per mėnesį siekiančias stipendijas.
Kaip ir anksčiau, galimybę gauti stipendiją turės įstojusieji ir į kitas prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą.
„Ieškodami galimybių, kaip į mokyklas pritraukti daugiau naujų mokytojų, atsižvelgiame į ilgalaikes pedagogų trūkumo prognozes, realius mokyklų ir savivaldybių poreikius – tai leidžia valstybės paramą planuoti tikslingai. Stipendijos nėra vienintelė priemonė pedagogams pritraukti: planuojame stiprinti pradedančiųjų mokytojų mentorystę, gerinti visų mokytojų darbo sąlygas“, – pranešime sako švietimo ministrė Raminta Popovienė.
Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro arba gretutines studijas galės pretenduoti į 481 euro per mėnesį siekiančias stipendijas.
Prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentai kas mėnesį galės gauti 814 eurų stipendijas. Ši parama numatyta tiems, kurie sudarys sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigos baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Naujausi komentarai