Nėra kitų reikalavimų

Praėjusią savaitę Kultūros ministerija vėl ėmėsi ieškoti naujo LNOBT vadovo – paskelbė antrą konkursą į šias pareigas. Pirmajame, komisijos manymu, itin prastai pasirodę dalyviai turėjo laiko įvertinti spragas, patobulinti pirmam konkursui pateiktas programas ir gali vėl pretenduoti.

Ir tai būtų visiškai normalu, nes į viešumą išėjusių kandidatų pavardės neleidžia abejoti jų kvalifikacija. Įsakymas dėl kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams pasirašytas pačios ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson.

Įsakyme nėra išskirta kokių nors kitų reikalavimų būtent LNOBT vadovo pareigoms eiti. Tai reikštų, kad kai kurie kandidatai šiuos reikalavimus jau yra atitikę eidami kitų valstybinių įstaigų vadovų pareigas.

Dar gerokai prieš konkursą Kultūros ministerija tvirtino, kad jis būsiąs tarptautinis ir kad jame pareiškė norą dalyvauti net devyni kandidatai. Taip pat neoficialiai buvo kalbama, esą vienas arba du iš jų – užsieniečiai.

Tai, kad ministerija palaiko laikinąjį vadovą, rodo jau vien tai, kad jį iš viso paėmė. Dieną po G.Kėvišo atleidimo vadovauti ėmė laikinasis. Tai rodo, kad strategija jau buvo parengta.

Viešos paslaptys

Kandidatų pavardžių ir konkurso komisijos sudėties ministerija neskelbė esą konfidencialumo sumetimais. Bet labai greitai pasigirdo kai kurių pretendentų pavardės, kurios netrukus ir pasitvirtino.

LRT.lt skelbė, kad konkurse dalyvavo dirigentas ir kultūros prodiuseris iš Italijos Christianas Frattima, orkestro "Trimitas" vadovas, operos dainininkas Deividas Staponkus, Klaipėdos muzikinio teatro direktorius, dirigentas, kompozitorius ir prodiuseris Jonas Sakalauskas, Kauno "Žalgirio" arenos vadovė Asta Ivanauskienė, laikinai teatrui vadovaujantis finansininkas Sigitas Žutautas ir dar trys pretendentai, kurių pavardės kol kas nežinomos.

Anksčiau skelbta, kad norą dalyvauti konkurse buvo pareiškęs ir buvęs ilgametis Latvijos operos vadovas Andrejas Žagaras, tačiau komisija jo prašymą atmetė, nes jis nemoka lietuvių kalbos.

Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad ir užsieniečiai, panorę jame dalyvauti, privalo mokėti lietuvių kalbą. Vadinasi, to neužtenka, kad meno pasaulyje latvis A.Žagaras vertinamas už Latvijos operos prikėlimą naujam gyvenimui. Pretendentas iš Italijos kalba lietuviškai, bet jei tos kalbos reikia įstatymų aktams skaityti, tai kartais juos būna sunku suprasti ir tiems, kurių lietuvių kalba yra gimtoji.

Keistas nuvertinimas

Keli konkurso dalyviai sutiko "Kauno dienai" papasakoti savo įspūdžius, kurie, dalyvaujant konkurse LNOBT vadovo pareigoms eiti, sukėlė dviprasmiškų minčių. Pašnekovų pavardžių neatskleisime dėl visiškai suprantamų priežasčių – vyksta antrasis konkursas.

Bene labiausiai konkurso dalyvius pribloškė ministerijos verdiktas: neatitiko minimalių reikalavimų. "Jau vien tai, kad dokumentai buvo priimti, kad buvome pakviesti dalyvauti konkurse, įrodo, kad atitikome minimalius reikalavimus. Gal tada reikėjo formuluoti, kad neatitikome ypač aukštų šiam postui keliamų reikalavimų", – svarstė vienas iš pretendentų.

Ministerija skelbė, kad pretendentai turi turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti bent vieną iš trijų ES darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Taip pat kandidatai turėjo pateikti teatro penkerių metų perspektyvinės veiklos programą, kurioje išdėstytas teatro veiklos vertinimas ir pateikiama veiklos vizija.

Pastaroji turėjusi apimti įstaigos kūrybinę veiklą, kūrinių sklaidą, kultūrines edukacines veiklas, planuojamas rinkodaros veiklas (bilietų rezervavimo ir pardavimo sistema, paslaugų plėtra, priemonės, skatinančios žiūrovų lankomumą, ir kita), infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių valdymą, finansinių išteklių valdymą ir kitą pretendento nuožiūra svarbią informaciją.

Akivaizdus ignoravimas

Kultūros ministerija sugebėjo šį konkursą padaryti išskirtinai slaptą, it tai būtų koks valstybės saugumo tyrimas. LNOBT buvusio direktoriaus viražai, jo nuvertimo istorija ir tolesnė laikinojo vadovo epopėja meno pasaulio žmonių pokalbiuose tapo bene dažniausiai aptariama tema, apaugusi intrigų voratinkliu.

Regis, akivaizdų aplinkos ignoravimą Kultūros ministerija demonstruoja ir toliau. Stebina tai, kad ministerijai nepakako šešių kalendorinių dienų atsakyti į dešimt "Kauno dienos" klausimų. Ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas vargais negalais išprašytu atsakymu pretenduoja į lakoniškiausio atsakymo kategoriją.

"Dėl komisijos sudėties: komisija buvo sudaryta tiek iš ministerijos vidinių, tiek iš išorinių nepriklausomų ekspertų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad komisija nesprendė pretendentų tinkamumo atlikti kitas pareigas. Komisijos užduotis buvo atrinkti tinkamą kandidatą vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui penkerių metų kadencijai. Konkrečių pretendentų pasirodymo konkurse ministerija nekomentuoja."

Neišgirsti buvo "Kauno dienos klausimai – ar visiems pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai, ar valstybinių kultūros įstaigų vadovai, kurių kvalifikacija per konkursą suabejota, tinkami joms vadovauti? Kodėl komisijai vadovavo ne pati ministrė, tai buvo įprasta jos pirmtakams, o tik viceministrė?

Šie klausimai niekaip nesusiję su konkrečių pretendentų pasirodymu konkurse. Viešai keliami klausimai dėl užmojo šį konkursą skelbti tarptautiniu ir reikalauti, kad pretendentas mokėtų lietuvių kalbą taip pat aidi kaip balsas tyruose – be ministerijos atsakymų.

Nedrįsčiau sakyti, kad komisija buvo mažai kompetentinga. Tikrai ne. Užkliuvo tik tai, kad vadovavimo patirtimi jie patys nelabai galėtų pasigirti.

Laikinojo vadovo skydas

Jau kitą dieną po susikompromitavusio vadovo Gintauto Kėvišo atleidimo paskelbta, kad laikinuoju vadovu skiriamas projektų valdymo specialistas S.Žutautas, turintis ilgametę patirtį audito bei finansų srityse.

"Tai, kad ministerija palaiko laikinąjį vadovą, rodo jau vien tai, kad jį iš viso paėmė. Dieną po G.Kėvišo atleidimo vadovauti ėmė laikinasis. Tai rodo, kad strategija jau buvo parengta. Kadangi buvo labai daug kritikos, tad jų noras buvo akivaizdus. Jų nuomone, tai buvo itin geras pretendentas – jis turėjo labai aiškų ministrės ir visos ministerijos aparato palaikymą. Man teko matyti juos bendraujant neformaliose aplinkose, tad klausimų nekyla. Bet atrodo, kad ministerija pati išsigando savo sumanymo ir atsitraukė", – įžvalgomis dalijosi "Kauno dienos" pašnekovas.

Meno pasaulyje diskutuojama ir apie tai, kad gal laikinąjį vadovą skyrė norėdami sutvarkyti situaciją. Atleido vadovą ir priėmė savo žmogų. Galbūt taip lengviau rinkti informaciją iš teatro vidaus, juolab kad vyksta teisminiai procesai. Savas žmogus visada geriau nei koks laikinas vadovas iš teatro senbuvių.

Ministerija pasirengusi atkirsti visiems abejojantiems tolesnėmis galimybėmis S.Žutautui vadovauti LNOBT. "Su laikinuoju teatro vadovu S.Žutautu sutartis yra sudaryta iki kitų metų birželio, o tai, kad jis, kaip ir kiti konkurso dalyviai, nesurinko pakankamai balų, kad būtų paskirtas penkerių metų kadencijai vadovauti LNOBT, neužkerta jam kelio teatrui vadovauti, kol baigsis jo terminuota sutartis", – skelbė ministerija.

Kultūros vadybininkai

Konkurse LNOBT vadovo pareigoms eiti dalyviai diskutuoja ir apie tai, kad kol kas Lietuvoje dar nėra labai įprasta, kad teatrams ateitų vadovauti žmonės iš kitų sričių.

"Vadovas – ne vien teatro strategija, teatro vadovas turi jausti specifinį teatro lauką, aplinkos situaciją ir strateguoti. Bet kai ateini iš kito pasaulio, tai kaip tu jausi ir suprasi?" – meno žmonės įsitikinę, kad jų pasaulio įstaigoms vadovauti turi būtent meno pasaulį išmanantys ir jaučiantys žmonės. Esą vadovavimas teatrui nėra vien tik strategija, tikslai ar verslo bendrovėms taikomi reikalavimai.

Konkurso atmosferą savo kailiu patyrę žmonės sutaria, kad apskritai sunku suprasti Kultūros ministerijos lūkesčius ir viziją. "Pačioje Kultūros ministerijoje mažoka meno srities žmonių. Iš jų varpinės gal kitaip atrodo, bet šioje srityje yra specifikos, kurią reikia žinoti", – dėstė didelę vadovavimo patirtį vienai iš meno įstaigų turintis pirmojo konkurso dalyvis.

"Nedrįsčiau sakyti, kad komisija buvo mažai kompetentinga. Tikrai ne. Užkliuvo tik tai, kad vadovavimo patirtimi jie patys nelabai galėtų pasigirti", – svarstė kalbinti menininkai.

Ribotas pasirinkimas

Kas gali būti operos ir baleto teatro direktoriumi? Kitų koncertinių įstaigų arba kitų muzikinių teatrų vadovai? Muzikinių teatrų Lietuvoje tėra trys – Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Menininkai skaičiuoja, kad penki ar aštuoni žmonės Lietuvoje, kurie turi reikiamos patirties ir tą teatro specifiką išmano, galėtų pretenduoti į LNOBT vadovo pareigas.

"Pati ministerija susipainiojo savo sprendiniuose ir strategijoje. Jeigu jie būtų nusprendę, kad reikia tą žmogų (S.Žutautą – red.past.) išrinkti, ir būtų išrinkę. Dabar atrodo juokingai. Stumia žmogų, patys jį įtraukė, taip pastatydami į labai nepatogią padėtį. Jis tame operos teatre nevertinamas, jam taip uždeda šešėlį", – keista Kultūros ministerijos pozicija stebėjosi menininkai.

Konkurse dalyvavę pretendentai įsitikinę, kad tikrai buvo iš ko rinktis: "Tai nebuvo prasčiausias konkursas. Kiek man teko matyti pretendentų, tai jei ne patys stipriausi, tai bent jau tikrai stiprūs, intelektualūs, turintys patirties vietos ir tarptautiniuose renginiuose."