„Žinoma, investicijos į svarbiausius įsigijimus daromos tokios, kad šiuo metu 70 proc. visų pagrindinių ginkluotės įsigijimų yra jau divizijos vystymui skirti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Arvydas Anušauskas.

Lietuva tikisi iki 2030 metų sukurti diviziją, jeigu bus padidintas krašto apsaugai skirtas finansavimas.

Ministras per spaudos konferenciją pateikė duomenis apie vykdomus pirkimus, atsakydamas į šią savaitę išplatintą viešą atsargos karininkų laišką dėl būtinų pokyčių gynyboje.

„Mes vystome visas tas kryptis, į kurias ir mūsų atsargos karininkai atkreipė dėmesį“, – sakė A. Anušauskas.

Jis tvirtino galbūt apie kai kuriuos darbus per mažai kalbantis viešai. Kaip pavyzdį ministras paminėjo, jog per ketverius metus karinėms atsargos įsigyti numatyta per skirta beveik 1 mlrd. eurų.

„Tris ketvirtadalius perkamos amunicijos sudaro pagrindiniai mūšio šaudmenys. Be abejonės, ateityje irgi numatytas karinių atsargų kaupimas, tam numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų per šiek tiek ilgesnį laikotarpį“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

„Bet pabrėšiu, lėšos karinių atsargų, amunicijos kaupimui per pastaruosius ketverius išaugintos penkis kartus“, – pridūrė jis.

A. Anušauskas teigė, kad rūpinamasi ir kariuomenei skirtomis kuro atsargomis. Anot jo, sudaromos sąlygos kaupti kuro atsargas prie kariuomenės vienetų.

Jis atkreipė dėmesį, kad naujuose kariniuose miesteliuose įrengtos degalinės su kuro saugyklomis.

Mes vystome visas tas kryptis, į kurias ir mūsų atsargos karininkai atkreipė dėmesį.

„Šitų dalykų kariniuose daliniuose labai trūko iki šiol. Dar statomos trys degalinės ir, be abejo, kuro saugyklos, projektuojama dar daugiau, įsigyjamos ir kurui pervežti skirtos transporto priemonės. Žinau skaičius, bet jų neįvardysiu. Bet kokiu atveju darbas vyksta ir šitoje srityje“, – pažymėjo ministras.

Jis taip pat akcentavo, kad visi darbai ir pirkimai atliekami įvertinus karo Ukrainoje patirtį.

„Ir HIMARS, ir „Caesar“, ir „Switchblade“, ir NASAMS sistema, ir koviniai dronai atsirado, būtent įvertinus tas pamokas“, – tvirtino A. Anušauskas.

Jis minėjo, kad perkamos ir artimojo nuotolio priešlėktuvinės raketinės sistemos RBS-70, joms pritaikytos raketos.

„Kariuomenė pirmenybę teikia penkių aukščiausio prioriteto pajėgumų vystymui. Kariškais terminais kalbant – manevras, oro erdvės gynyba, parama ugnimi, žvalgybos pajėgumai ir individuali karo ekipuotė“, – sakė ministras.

Jo duomenimis, vien šiemet pagal modernaus kario programą bus įsigyta įvairių priemonių aprūpinti 20 tūkst. karių.

„Nuo šarvinių liemenių iki balistinių šalmų, nuo optinių taikiklių iki naktinio matymo prietaisų, lazerinių taikiklių, ugnies, garso slopinimo sistemų, ekipuotės, medicinos priemonių“, – vardijo krašto apsaugos ministras.

Kaip dar vieną veiklos sritį jis išskyrė kontrmobilumo priemonių kūrimą. Iš viso tam planuojama skirti 380 mln. eurų per ilgesnį laikotarpį.

Pasak A. Anušausko, Seimui priėmus ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą, bus sudarytos galimybės padidinti aktyvųjį rezervą.

Lietuvos atsargos kariai antradienį išplatino viešą pareiškimą, kuriuo prezidentą, Vyriausybę ir parlamentarus ragina imtis lyderystės bei užtikrinti spartesnius krašto apsaugos sistemos pokyčius.

Jų teigimu, įvertinus šių dienų geopolitines tendencijas, reikia keisti valstybės laikyseną ir įtvirtinti filosofinę nuostatą – „jeigu reikės, turime būti pasirengę gintis patys“.

„Aš tai vertinu kaip dialogą. Jūs kaip kritiką, aš kaip dialogą, nes žmonėms rūpi, o man papildoma proga pristatyti, kas yra daroma, kas numatyta padaryti“, – atsargos karininkų laišką įvertino A. Anušauskas.

„Žmonės neturi visko žinoti, bet jei nori žinoti, mes jiems atsakysime papildomai“, – pridūrė jis.

Ministro įsitikinimu, kariuomenės bendravimas su atsargos karininkais, kariais, žmonėmis, kuriems „tiesiog rūpi gynybos vystymasis“, galėtų būti platesnis.

„Nesakau, kad jo nėra, jis yra, bet reikia, matyt, padaryti daugiau. Vystyti pajėgumus nekomunikuojant šiais laikais praktiškai neįmanoma. Pajėgumų vystymas susijęs su ginkluote, plius – komunikacija apie tai, kodėl reikalinga, kiek reikalinga, iš kur resursai, kada padarysime“, – pasakojo A. Anušauskas.

„Labai daug klausimų, net ne visada išgirstami tie išsakyti atsakymai“, – pridūrė jis.

Atsargos kariai savo pareiškime politikams pateikė 14 apibendrintų siūlymų, ką reikėtų daryti – įgyvendinti šaukimo reformą, didinti karinį rezervą, skatinti visuomenės dalyvavimą gynybos procesuose.

Taip pat pareiškime skatinama sukurti teritorinės savigynos vienetus, integruoti gynybos sistemoje Lietuvos šaulių sąjungą, sukarinti vidaus reikalų tarnybas, analizuoti karo pamokas Ukrainoje, didinti paramą Ukrainai.

Buvę kariai ragina ieškoti naujų regioninio bendradarbiavimo sprendimų su artimiausiomis NATO partnerėmis, skubiai finansuoti gynybinius projektus, didinti amunicijos ir kuro atsargas, ruošti infrastruktūrą bei įtraukti visuomenę į civilinę gynybą.