„Bus reikalaujama Kalėjimų tarnybos vadovybės ir konkrečiai kanclerės Ligitos Valalytės, kuri yra tiesiogiai atsakinga už Šiaulių kalėjimo projektų viešųjų pirkimų organizavimą, atsakomybės dėl neprofesionaliai ir neatsakingai vykdytų pareigų ir įvykdyto pirkimo. Būtent ji kūrė sąlygas ir viską organizavo“, – BNS trečiadienį sakė R. Mockus.

„Pirkimas, kaip žinome, teismo buvo įvardytas neteisėtu ir, akivaizdu, kad dabartinė Kalėjimų tarnybos vadovybė dėl nekompetencijos ir tarnybinio aplaidumo sužlugdė strateginį projektą ir buvo padaryta didelė žala valstybei“, – teigė jis.

Pasak R. Mockaus, Teisingumo ministerija šiuo metu pagal Kalėjimų tarnybos pareigūnų ir profesinių sąjungų pateiktus skundus pradėjo tyrimus L. Valalytės ir tarnybos vadovo Mindaugo Kairio atžvilgiu.

Ministro teigimu, vykdomi trys tyrimai dėl galimo vadovų piktnaudžiavimo, aplaidaus pareigų vykdymo ir administracinio neūkiškumo.

R. Mockaus teigimu, Valstybės kontrolės atlikto tarnybos audito išvados taip pat nustatė grubius pažeidimus.

Pasak ministro, galimybės M. Kairiui toliau eiti pareigas paaiškės po atliktų tyrimų.

„Noriu pabrėžti, kad institucija, kuri nesugeba užtikrinti skaidrumo, neturės teisės vykdyti tokių projektų, visų atsakingų asmenų elgesys bus įvertintas ir padarytos išvados. (...) Jokia institucija negali leisti sau veikti taip neatsakingai ir neapdairiai“, – kalbėjo R. Mockus.

M. Kairys įstaigai pradėjo vadovauti pernai gegužę.

Kaip rašė BNS, Lietuvos apeliacinis teismas antradienį pranešė priėmęs sprendimą, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba turi nutraukti Šiaulių rajone planuojamo beveik 57 mln. eurų vertės naujo kalėjimo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu konkursą.

Anot teismo, konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energinio naudingumo kriterijus, gali būti subjektyvus, neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo, nėra pagrįstas ekonomine nauda, todėl yra neteisėtas.

Sprendime taip pat teigiama, kad projekto užsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba nenustatė tikslios tvarkos, kaip vertins tiekėjų pasiūlymuose nurodytą šilumos ir elektros suvartojimo kiekį, todėl jų vertinimas gali priklausyti nuo subjektyviai pasirinktos skaičiavimo metodikos, tarnybos poreikių ar motyvų.

Pastarojo teismo sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos kalėjimų tarnyba BNS nurodė, jog šiuo metu vertina teismo argumentus bei svarsto, ar sprendimą skųsti.

Ginčas dėl kalėjimo statybų kilo, kai dėl jų teismuose ėmėsi bylinėtis visos konkurso nelaimėjusios bendrovės. Jos nesutiko su sprendimu laimėtoju pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonė „Spi 1“.

75 proc. „Spi 1“ akcijų valdo investicijų bendrovės „Nter“ fondas „Nter Social Infrastructure Fund“, o likusią dalį  Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko valdoma „Isegas“. 

BNS rašė, kad pagal projekto sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.