Susisiekimo ministro postą užėmęs Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis Eligijus Masiulis šiltomis vietomis valstybės tarnyboje aprūpino ir studijų laikų bičiulius.

Patarėjas – bendramokslis

Atsiskyręs nuo Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos ir kritikavęs abejotinas buvusių partijos draugų bičiulystes su verslo atstovais, LS žadėjo skaidrią politiką ir veiklą. Tuomet atskilę bendraminčiai aiškino, kad partiją steigia protestuodami prieš korupciją ir A.Zuoko diktatūrą.

Tačiau partijos vedlys E.Masiulis, vos įsėdęs į susisiekimo ministro kėdę, pirmiausia savo patarėjais įdarbino partijos kolegas ir studijų laikų bičiulius. Šviežiai iškeptas ministras patarėjo portfelį vienam pirmųjų įteikė studijų draugui Pauliui Jankauskui.

Šių dviejų vyrų bičiulystė, prasidėjusi pirmame Klaipėdos universiteto studijų kurse, tęsiasi šešiolika metų. Klaipėdos universitete įkūrę studentų sąjungą, tuometis jos prezidentas E.Masiulis ir pavaduotojas P.Jankauskas kartu yra išgėrę ne vieną bokalą alaus. Anuomet, kai E.Masiulis su bendraminčiais kūrė "Liberaliojo jaunimo" skyrių, jo bičiulis P.Jankauskas nesitraukė nė per žingsnį. Šis šešėlis karjeros laiptais kopė tiek, kiek kilo pats E.Masiulis.

"Ne tas žodis, kad seniai jį pažįstu. Mes tikrai daug metų kartu esame dirbę", – teigė pats susisiekimo ministras.

E.Masiuliui patekus į Seimą, P.Jankauskas žingsniavo paskui – į Seimo nario padėjėjo pareigas.

Dienraščiui pasiteiravus E.Masiulio, ar ministro patarėjo pareigoms nerado vertesnio kandidato, jis atsakė, kad tai parodys bendramokslio darbo rezultatai.

"Tai yra politinio pasitikėjimo pareigybė. O aš juo tikrai pasitikiu", – tikino E.Masiulis.

Dirba partijai ir tautai

Buvusiam susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui patarinėjo trys patarėjai. E.Masiuliui prireikė dar ir ketvirto.

"Tik pusė jų partijos kolegos. Du nepriklauso partijai – tai P.Jankauskas ir Rūta Diržanauskaitė", – neišsisukinėjo E.Masiulis.

Tačiau du LS nariai – Tomas Karpavičius ir Šarūnas Gustainis – vis dėlto gavo šiltas kėdes šalia partijos vedlio. Tiesa, T.Karpavičius į partijos gretas įsiliejo tik sausį, kai gavo kvietimą užimti patarėjo vietą. Jau po mėnesio vilnietis pateikė prašymą įstoti į LS.

Pasak ministro, patarėja R.Diržanauskaitė yra atsakinga už viešuosius ryšius. Tačiau Susisiekimo ministerijoje Ryšių su visuomenės skyriuje ir taip dirba net penki specialistai.

"T.Karpavičius atsakingas už aviaciją ir kelių eismo saugumo klausimus. P.Jankauskas atsakingas už telekomunikacijų sektorių – paštą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą. Š.Gustainis prižiūri Kelių direkcijos veiklą ir kuruoja geležinkelius", – vardijo ministras.

Tai dar ne visa savų bendraminčių komanda šioje ministerijoje. Siekiama, kad būtų įvestos keturių viceministrų pareigybės. Šiuo metu ministerijoje dirba tik vienas viceministras – Arūnas Štaras. Jis užima LS pirmininko pavaduotojo pareigas.

Priedų ir mašinų nebus

E.Masiulio tvirtinimu, jis turi visišką laisvę rinktis savo patarėjus.

"Taip, tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai. Atsistatydinus ministrui, traukiasi ir jie. Geriau turėti keturis patarėjus, negu bandyti "farširuoti" žmones į valstybės tarnybą, to aš nedarau. Taip darė socialdemokratai, politinius žmones pavertę ministerijų sekretoriais iki gyvos galvos. Juk ministras įmetamas į veikiančią sistemą, o kai nori pašalinti jos trūkumus, neturint politinės komandos, to neįmanoma padaryti", – aiškino E.Masiulis.

Susisiekimo ministerijoje viceministro alga siekia 6175 litus, neatskaičius mokesčių, ministro patarėjai gauna 5130 litų algą. Už ištarnautus metus valstybės tarnyboje kai kuriems priklauso 3 proc. priedas. Tačiau kitų priedų, kanceliarinių išmokų, tarnybinių automobilių ar kompensacijų už degalus esą ministerijoje neliko.

Ministro patarėjas Š.Gustainis dienraščiui tvirtino, kad darbas ministerijoje paplonino jo kišenę.

"Realiai gaunu daug mažiau nei versle. Į rankas – 3,8 tūkst. litų. Anksčiau turėtą automobilių priedų verslą teko parduoti. Išgyvenu tik rašydamas įvarius projektus", – apie nuostolius aiškino patarėjas.

Steigs naujas pareigybes

Iš penkių ministerijos sekretorių kol kas pasitraukė tik du – Arvydas Vaitkus ir Valdemaras Šalauskas.

"A.Vaitkaus man tikrai gaila, tai puikiai savo sritį išmanantis žmogus", – apgailestavo E.Masiulis.

Pasak ministro, atsisakius valstybės sekretorių, ministerijoje atsiras ministerijos kanclerio pareigybė. E.Masiulio siekį ministerijoje turėti keturis viceministrus kritikuoja net koalicijos partneriai. Karšto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra sakiusi, kad ministrų apetitas sunkmečiu įkurti po keturis viceministrų etatus turėtų būti tramdomas.

Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius abejojo, ar politinio pasitikėjimo pareigūnų gausinimas ir daugybę metų toje pačioje srityje dirbusių profesionalų atsisakymas bus naudingas ministerijai.

"Keturių patarėjų tikrai per daug. Kalbant apie viceministrų atsiradimą, tai jie taip pat bus politinės komandos žmonės, o profesionalai yra prarandami. Man skaudu, jog prarastas uosto specifiką išmanantis žmogus. Atvirai kalbant, jam išvykus į užsienio šalį, aš būdavau ramus, kad valstybei bus tinkamai atstovaujama", – apie pasitraukusį iš pareigų A.Vaitkų kalbėjo buvęs susisiekimo ministras.

Pats A.Vaitkus dienraščiui atviravo, kad išėjo iš darbo taip ir nesulaukęs pasiūlymo toliau dirbti. "Oficialiai man nieko nebuvo siūlyta, tik neoficialiai kalbėta", – teigė A.Vaitkus.

Naujasis ministras tikino Susisiekimo ministerijoje "senosios gvardijos" neatleidęs, kol kas panaikinti tik keli "neužpildyti" etatai ir atleisti besidubliuojančias funkcijas vykdę pareigūnai. Iš viso sumažinta 19 etatų.

"Esame parengę reorganizacijos planą, netrukus ministerijoje turėtų nelikti apie 40 etatų. Tačiau tai dar ne viskas. O kuruojamose įmonėse teks giliau pasikapstyti", – žadėjo E.Masiulis.

Pasak ministro "Lietuvos geležinkeliuose" iš 265 etatų turėtų nelikti 66.

"Oro uoste vietoj 800 darbo vietų liks 520, uosto direkcijos taip pat laukia etatų mažinimas", – teigė E.Masiulis.

Iš viešbučio – prie lėktuvų

Energinga naujojo susisiekimo ministro veikla jau domisi teisėsauga. Dėl bankrutavusios bendrovės "FlyLAL-Lithuanian Airlines" Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į prokuratūrą kreipėsi 11 Seimo narių, prašydami ištirti, ar susisiekimo ministras E.Masiulis ir Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir ar neviršijo įgaliojimų.

Daug ką nustebino ir Susisiekimo ministerijos kuruojamo Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo paskyrimas. Naujuoju direktoriumi tapo irgi klaipėdietis, buvęs viešbučio "Klaipėda" direktorius Tomas Vaišvila.

Transportininkų kuluaruose atvirai abejojama šio jauno verslininko sugebėjimais valdyti oro uostą. Klaipėdos universitete politikos mokslų bakalauro studijas baigęs ir viešojo administravimo magistro laipsnį įgijęs T.Vaišvila į oro uosto vadovo kėdę stryktelėjo iš viešbučio direktoriaus pareigų. Teigiama, kad šis klaipėdietis konkurse nugalėjo kitus 13 kandidatų į šias pareigas.

Tačiau nedaug kas žino, kad T.Vaišvilos keliai su E.Masiuliu taip pat susikirto studentavimo laikais.

"E.Masiulis buvo bebaigiąs universitetą, kai aš įstojau. Aš jį pažįstu iš studentavimo laikų. Kai tapau Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentu, E.Masiulis dirbo tuomečio Klaipėdos mero Eugenijaus Gentvilo patarėju", – prisiminė T.Vaišvila.

Naujasis oro uosto vadovas priklauso valdančiosios koalicijos partneriams – Liberalų ir centro sąjungai.

"Universitete tuo metu buvo aktyvių studentų stipendijų fondas, jį skirdavo miesto savivaldybė. Dėl šio projekto mes su E.Masiuliu esame dirbę", – kalbėjo oro uosto vadovas.

"Niekada nesibičiuliavau su juo, kelis kartus esu sutikęs, tačiau nesame draugai. Komisija nusprendė, kad tai geriausia kandidatūra. Aš nedalyvavau komisijoje. Tai kompetencijos klausimas. Aš jam esu iškėlęs aiškius reikalavimus, vertinsime pagal darbo rezultatus. Man sunku kol kas jo veiklą vertinti, žmogus aktyviai važinėja, susitikinėja su oro linijų bendrovėmis. Praeis keli mėnesiai, tada žiūrėsime. Juk buvęs direktorius net užsienio kalbos nemokėjo", – kalbėjo E.Masiulis.

Žmona – "duty-free" versle

Pasak ministro, Tarptautinio Vilniaus oro uosto direktoriaus alga turėtų siekti 8 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.

T.Vaišvilą uostamiesčio verslininkai apibūdina gana prieštaringai. Esą išvaizda besirūpinantis T.Vaišvila reprezentatyvumu gali pasigirti, tačiau su juo dirbę klaipėdiečiai atvirai abejoja buvusio viešbučio vadovo gebėjimu vadovauti oro uostui.

Vienas "Klaipėdos" viešbučio savininkų T.Vaišvilą apibūdino kaip diplomatą.

"Jis turi politinę nuojautą ir yra diplomatijos meistras. Tačiau neaišku, ar to užtenka vadovaujant oro uostui. Iš mūsų jis išėjo tėvystės atostogų. Su gerais specialistais neatsisveikinama, nors mes išsiskyrėme gražiuoju", – kalbėjo žinomas uostamiesčio verslininkas Žilvinas Vasiliauskas.

T.Vaišvila anksčiau dirbo ir Baltijos logistikos ir investicijų centro komercijos direktoriumi.

"Litą pasidaryti jis yra gabus vyras, tačiau kalbant apie išsilavinimą ir kosmopolitinį mąstymą, tai toli gražu ne kažin kas", – dienraščiui kalbėjo gerai oro uosto vadovą pažįstantys verslininkai.

Uostamiestyje sklandančius gandus, kad T.Vaišvila oro uosto darbo specifiką galėjo matyti tik per žmonos neapmuitintų prekių parduotuvę, pats uosto vadovas bandė neigti.

"Taip, mano žmona turi "duty-free" parduotuvę Palangos oro uoste. Ji tik akcininkė. Viena iš akcininkių. Na, nepagrindinė. O kodėl klausiate? Nesuprantu, kam to reikia", – sutrikęs aiškino Vilniaus oro uosto vadovas.

Netrukus vyksiančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo konkurse turėtume išvysti dar vieną artimą E.Masiulio bičiulį – kadenciją baigiantį europarlamentarą E.Gentvilą. E.Masiulis neneigė, kad jo politinio krikštatėvio kandidatūra į šias pareigas buvo aptariama ir per partijos suvažiavimą. "Neatmetu. Tačiau vyks konkursas užimti šias pareigas", – tikino E.Masiulis.