Kasmet Lietuvos kariuomenė turėtų priimti apie 1 tūkst. naujokų, kad būtų užpildyti visi daliniai ir pradėtas rengti tinkamas rezervas, teigia krašto apsaugos specialistai.

„Mūsų tikslas - kad apie tūkstantį eilinių ateitų tarnauti kasmet“, - penktadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Kariuomenės vado generolo majoro Vytauto Jono Žuko teigimu, to bus siekiama palaipsniui didinant į profesinę karo tarnybą priimamų žmonių skaičių. Kitąmet bus priimta 450 karių daugiau, vėlesniais metais - dar 350 daugiau. Iki šiol kasmet iš viso būdavo priimama 200-300 karių ir tiek pat išeidavo į atsargą.

Pasak vado, nuo kitų metų žadama savanoriams sudaryti sąlygas tarnauti pagal gyvenamąją vietą.

„Karinių dalinių komplektavimas bus pagal gyvenamąją vietą. Dabar turime problemą - žmonės, baigę būtinuosius karinius mokymus, kaip ir norėtų pasirašyti kontraktą, bet mes jam galime pasiūlyti vietą Tauragėje, o jis gyvena Panevėžy. Stengsimės pašalinti biurokratines kliūtis ir pasiūlyti tarnybos vietą būtent ten, kur jis gyvena. Daug kam praeidavo noras eiti į karinį dalinį, nes neturėdavo, kur gyventi“, - teigė generolas majoras.

„Ar bus pakankamai savanorių, kurie norės tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir sudaryti kontraktą ketveriems metams? Jeigu iki 1 tūkst. žmonių mums pavyks surinkti, mes galėsime sukomplektuoti mūsų karinius dalinius ir pradėti rengti rezervą, tada spręsime rezervo turėjimo problemas“, - kalbėjo kariuomenės vadas.

Jis pabrėžė, kad optimalu būtų turėti triskart daugiau rezervininkų nei tarnaujančių karių.

„Turime didelį rezervą, kuris susikaupęs yra per 20 nepriklausomos Lietuvos metų, tačiau reikia atšviežinti jų pasirengimą. Esame numatę, kad dalį rezervo karių pakviesime į mokymus. Palaipsniui didiname po 200 karių, kurie atnaujina savo įgūdžius“, - tvirtino J.Olekas.

Kariuomenės vado duomenimis, iš viso nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje yra tarnavę apie 80 tūkst. žmonių.

V.J.Žukas sakė, kad formuojant rezervą pirmiausia remiamasi į atsargą išleistais profesinės karo tarnybos kariais, kurie tarnybą baigė ne vėliau kaip prieš penkerius metus, taip pat - parengtojo rezervo kariais, dalyvavusiais pakartotiniuose mokymuose, bei bazinius karinius mokymo baigusiais kariais. Tačiau pastarieji neturi įgiję karinės specialybės, nėra išmokyti veikti kaip komanda.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtoje diskusijoje dalyvavusi buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad dabartinė rezervo karių rengimo tvarka netenkina, ją reikėtų keisti.

„Šiandien visi sutaria, kad rezervas būtinas, kad neužtenka tik profesionalų. Tik nėra aiškaus sutarimo, kaip rengsime rezervą. Dabar iš bėdos rengiame per bazinius karinius mokymus, tačiau to yra per mažai, apimtys per mažos ir per trumpas laikas. Per tris mėnesius galima išmokyti pradinės mokyklos pagrindų, tačiau neišmokome to, kad žmogus galėtų stoti į kovą su ginklu, jeigu to prisireiktų. Tam reikia ilgesnio mokymo“, - sakė ji.

Remdamasi krašto apsaugos ekspertais, eksministrė teigė, kad parengti visus įgūdžius ir pakankamai žinių turintį rezervo karį reikėtų bent septynių mėnesių.

„Mano giliu įsitikinimu, turime grįžti prie platesnio visuomenės renginio - ar tai būtų privalomai, ar savanoriškai“, - sakė R.Juknevičienė.

Jos tvirtinimu, tai jau politinės valios klausimas.

NSGK pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas savo ruožtu akcentavo, kad reikia pasinaudoti dabar padidėjusiu gyventojų patriotiniu aktyvumu ir rasti visiems vietą krašto apsaugos sistemoje.

„Šiandien visuomenė yra labai suaktyvėjusi, yra daug iniciatyvų - kurti savigynos būrius, pavyzdžiui, dažasvydininkų klubai samdo instruktorius, mokosi naudoti ginklą, suaktyvėjęs priėmimas į Šaulių sąjungą. Kyla klausimas, kaip mūsų krašto gynybos koncepcijoje atsispindi, kaip šie žmonės gali dalyvauti gynyboje. Krašto apsaugos ministerija turėtų rasti kiekvienam vietą“, - kalbėjo jis.

A.Paulauskas tvirtino, jog reikia dėti pastangų, kad pilietinės iniciatyvos nenuslūgtų.

„Visuomenės aktyvumą reikėtų šiandien panaudoti. Konstitucija sako, kad kiekvieno šalies piliečio pareiga - ginti tėvynę. Šiandien pagal įstatymą nereikia nei politiko, nei kieno kito sprendimo, žmogus pats gali apsipręsti ir eiti ginti. Bet jeigu jis pradės už kiekvieno medžio stovėti ir šaudyti, tai įsivaizduokite, kas čia būtų. Todėl jis turi būti bendroj sistemoj, kariuomenės užduotis - surasti jam tą vietą“, - sakė NSGK pirmininkas.

Penktadienį NSGK surengė diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.

Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc. bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti trečdaliu - priėmus siūlomą biudžetą, kitąmet šis rodiklis padidėtų iki 1,11 procento. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje.