„Karantino metu, kai šalys laikinai atkūrė vidaus sienų kontrolę, daugelis žmonių susidūrė su nemenkais iššūkiais, nes negalėjo keliauti taip, kaip yra įpratę. Kita vertus, supratome, koks svarbus yra ir vidaus, ir išorės sienų saugumas, todėl turime tam skirti itin daug dėmesio“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Medininkų pasienio kontrolės punkte ir Padvarionių pasienio užkardoje pasieniečiai diplomatus supažindino su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veikla ir aktualijomis, valstybės sienos su Baltarusija apsauga bei tam naudojamomis priemonėmis ir infrastruktūra, parodė sienos stebėjimo sistemas, apžvalgos įrenginius.

Vienas efektyviausių valstybės sienos kontrolės būdų yra stebėjimo sistemų naudojimas.

„Sienos stebėjimo sistemos leidžia mums greičiau ir efektyviau kovoti su kontrabanda, užkirsti kelią nelegaliai kirsti sieną, todėl mums itin svarbu padengti visą išorės sieną stebėjimo sistemomis“, – teigia VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

Tokias priemones įdiegus prie sienos su Rusija, kur ji eina Nemunu, šiame ruože bandymų pažeisti sieną ar iš Kaliningrado srities gabenti kontrabandą beveik nepasitaiko. Įgyvendinus investicinius projektus, 2019 m. pabaigoje moderniomis sienos stebėjimo technologijomis buvo saugoma 56 proc. ES išorės sienos: 100 proc. jūros sienos (119,65 km), 82,21 proc. sienos su Rusijos Federacija (įdiegta 225,99 km ruože) ir 37,56 proc. sienos su Baltarusijos Respublika (įdiegta 254,98 km ruože).

Šis diplomatų vizitas, kaip nurodoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime, organizuotas kartu su Kroatijos ambasada Lietuvoje. Iki 2020 m. birželio 30 d. ES pirmininkauja Kroatija, o viena iš jos prioritetinių sričių – „Europa, kuri saugo“ – apima ir ES, ir Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą.

Lietuva su Baltarusija turi 678,8 km ilgio sieną. Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1 763 km, iš jų ES išorės siena su Rusija, Baltarusija ir jūra sudaro 1 070 kilometrų.