„Mes patikrinome visus signalus ir ne, nebuvo fiksuota jokių objektų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

Remdamasis šaltiniais NATO, vokiečių leidinys „Bild“ trečiadienį buvo pranešęs, kad minimos dienos rytą du neatpažinti orlaiviai buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę.

Reaguodama į šią informaciją, Lietuvos kariuomenė pranešė, kad NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai trečiadienį kilo vykdyti užduoties Lietuvos oro erdvėje, tačiau galimų taikinių nefiksavo.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras žurnalistams sakė, kad pastaruoju metu padidinus budrumą NATO naikintuvai dažnai kyla atlikti užduočių – pavyzdžiui, trečiadienį tai darė tris kartus.

„Galiu tik pasakyti, kad nieko nebuvo fiksuota, tai neturime ir ką komentuoti“, – kalbėjo karininkas.

„Bild“ paskelbtą informaciją jis pavadino gandais.

Galiu tik pasakyti, kad nieko nebuvo fiksuota, tai neturime ir ką komentuoti.

„Galime tik pasakyti, kad mes šiai dienai organizuojame savo gynybą, (...) stebėjimą. Aišku, žiūrime labai intensyviai, kas nutiko Lenkijoje“, – sakė R. Vaikšnoras.

Kaip skelbė BNS, Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad per naktį nustatyta 19 šalies oro erdvės pažeidimų, pasak jo, trys dronai buvo numušti.

Baltarusija teigė įspėjusi tiek Lenkiją, tiek Lietuvą, kad į jų teritorijas gali įskristi dronai. D. Šakalienė toliau nekomentuoja, ar Lietuva sulaukė tokio įspėjimo.

„Tai nėra mūsų partnerė ir sąjungininkė, tad nekomentuosime Baltarusijos pusės pareiškimų dėl bendradarbiavimo. Nei patvirtinsime, nei paneigsime“, – sakė ministrė.

Per daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą rusų dronai ir raketos kelis kartus buvo kirtę Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.

D. Šakalienė: oro policiją Baltijos šalyse turi pakeisti oro gynybos misija

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, kad NATO policijos misiją Baltijos šalyse turėtų pakeisti rotacinė oro gynyba.

Taip ji kalbėjo ketvirtadienį susitikusi su Lietuvoje viešinčiu NATO pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi (Aleksusu Grinkevičiumi).

„Mes manome, kad jau laikas pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos, turėtų papildomus pajėgumus ir kitokį konceptą. Aš pristačiau Lietuvos poziciją, kad NATO turėtų vadovauti oro gynybos misijai mūsų regione ir labai tikiuosi tam reikalingų priemonių, jei tai taptų įmanoma“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė D. Šakalienė.

Siekia papildomų pajėgumų

Anot D. Šakalienės, Lietuva parengė pozicijos dokumentą, kurį ketinama aptarti su kitų Baltijos šalių gynybos ministrais.

Ministrės teigimu, oro gynybos misijai reikėtų papildomų pajėgumų, tokių kaip antžeminės oro gynybos priemonės, jutikliai ir detektoriai.  

„Su NATO pajėgų Europoje vadu taip pat aptarėme papildomą jutiklių dislokavimą, kad būtų galima geriau aptikti dronus, ir šiuo klausimu dirbame su savo sąjungininkais. Tikimės, kad greitai turėsime rezultatų. NATO yra pasirengusi remti nacionalines ir regionines pastangas“, – kalbėjo ji.

Kaip rašė BNS, Lietuva jau kurį laiką siekia rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo, tačiau kol kas prie jo buvo prisidėjusios dvi šalys.

Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.

A. Grynkiewichius teigia, kad ateityje sąjungininkai turėtų daugiau prisidėti prie šio modelio įgyvendinimo.

„Manau, kad atsižvelgiant į įvykius Lenkijoje ir kitus oro erdvės pažeidimus čia, Baltijos šalyse, labai svarbu pasinaudoti šia galimybe sąjungininkams žengti į priekį ir skirti pajėgumų šiam modeliui“, – kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis teigia aptaręs su D. Šakaliene galimybę Baltijos šalyse oro policiją pakeisti oro gynybos misija.

„Kalbėjome apie poreikį pereiti nuo oro policijos modelio prie platesnio gynybos modelio – integruotos oro bei raketinės gynybos, kuri sujungtų oro misiją ir antžemines gynybos priemones. Kai kuriose Aljanso srityse tai darome labai gerai, tačiau turime nuveikti daugiau. Džiaugiuosi galėdamas dirbti ties šiuo klausimu ateityje“, – sakė A. Grynkewichius.

Po ekspertų išvadų ėmėsi priemonių

Kaip skelbė BNS, Lietuvoje vasarą buvo fiksuoti du incidentai, kai į šalies oro erdvę įskrido dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno du kilogramus sprogmenų.

Po šių incidentų D. Šakalienė pranešė su A. Grynkewichumi sutarusi dėl papildomos sąjungininkų pagalbos saugant šalies oro erdvę, pradedant nuo papildomos žvalgybinės informacijos. Taip pat Lietuvoje lankėsi NATO ekspertų komanda, kuri vertino šalies oro stebėjimo sistemas.

Anot A. Grynkewichiaus, po pateiktų ekspertų išvadų, jau imtasi sprendimų.

„Sąjungininkų oro pajėgų vadavietė dabar teikia Lietuvai daugiau indikacijų ir įspėjimų apie oro atakas prieš Ukrainą, kurios galėtų kirsti Lietuvos sieną. Sąjungininkų oro pajėgų vadavietė derina šį darbą su Lietuvos nacionalinėmis oro gynybos pastangomis, kuriant skydą, kuris leidžia išvengti konfliktų, jei NATO pajėgumams tektų reaguoti“, – kalbėjo NATO generolas.

Pasak jo, šios naujos priemonės jau išbandytos praktikoje.

„Mes išbandėme tai praėjusį mėnesį, kai Krizių valdymo centras gavo bendrą vaizdą iš NATO per didelę Rusijos ataką prieš Ukrainą. Ir, žinoma, tai vėl buvo išbandyta užvakar naktį. Remdamiesi šių įvykių pamokomis, mes toliau dirbsime, kad pagerintume savo gebėjimą apginti kiekvieną Aljanso oro erdvės centimetrą“, – sakė A. Grynkewichiaus.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos, ji pradėta 2004 metais.