Sulaukęs 90 metų mirė žinomas politikas, JAV veikusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) ilgametis vadovas, buvęs Seimo narys Kazys Bobelis. Šią žinią pirmadienį patvirtino Užsienio reikalų ministerija.

Kaune gimęs K.Bobelis iš Lietuvos pasitraukė Antrojo pasaulinio karo metais, 1949 metais persikėlė į Jungtines Valstijas.

Lietuvos išlaisvinimo iš sovietų okupacijos siekusiam VLIK K.Bobelis vadovavo 1979-1992 metais. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijose aštuntame ir devintame dešimtmečiuose jis gynė Lietuvos laisvės reikalus.

1992 metais K.Bobelis grįžo į Lietuvą, keturis kartus buvo išrinktas į Seimą kaip Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos, o vėliau Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatas. 1997 metais šis politikas dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose.

Užuojautas pareiškė šalies vadovai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl aktyvaus lietuvių išeivijos veikėjo, buvusio Seimo nario Kazio Bobelio mirties.

„Kazys Bobelis pasižymėjo išskirtiniu aktyvumu išeivijoje. Keletą kadencijų dirbdamas Lietuvos Respublikos Seime jis pelnė Lietuvos žmonių pagarbą bei pasitikėjimą. Politikas ne tik energingai kūrė ir puoselėjo tarptautinius ryšius bei diplomatiją Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, bet ir visuomet įsiklausydavo ir išgirsdavo paprastų žmonių problemas. Kazys Bobelis mūsų atmintyje išliks kaip energingas, patriotiškas ir nuoširdus žmogus", - sakoma šalies vadovės užuojautoje.

Kazys Bobelis už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Prezidentė pareiškė užuojautą šeimai ir artimiesiems.

"Pirmadienį miręs politikas Kazys Bobelis gyvendamas Jungtinėse Valstijose dėjo visas pastangas, kad Vašingtonas nepripažintų Lietuvos okupacijos", - sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Sovietų okupacijos metais JAV taip pat gyvenęs prezidentas sakė, kad K.Bobelis buvo vienas iš lietuvių išeivijos vadovų ir aktyviai užsiėmė visuomenine bei politine veikla.

"Jis visą laiką dėjo visas pastangas, kad Lietuvos okupacija būtų nepripažinta", - LRT radijui pirmadienį sakė V.Adamkus.

"Lietuva neteko doro lietuvio, kuris mylėjo Lietuvą, nuo pat jaunystės dienų skyrė dėmesį, darbą, ir net rizikavo savo laisve vokiečių okupacijos metais", - kalbėjo prezidentas.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad išeivijoje K.Bobelis turėjo geras gyvenimo sąlygas, tačiau, vykdydamas tėvų valią, grįžo į Lietuvą ir jai ištikimai tarnavo.

"Jis buvo tikras demokratas, išauklėtas Vakarų kultūros dvasia ir nepraradęs tėvų įkvėptos gimtosios žemės meilės. Puikiai suprasdamas šiuolaikinį Vakarų pasaulį, diplomatijos vingrybes, žmonių psichologiją, jis sėkmingai stiprino mūsų šalies saitus su užsieniu", - teigė Seimo vadovas.

Jis priminė, kad K. Bobelis buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Užsienio ir Europos reikalų komitetų narys, gynė Lietuvos reikalus tarptautinėse konferencijose bei kituose renginiuose.

V.Gedvilas priminė dar vieną K.Bobelio bruožą: savo atlyginimą jis skyrė labdarai ir vargšams remti. Be to, dažnai atlikdavo sunkias ir sudėtingas operacijas Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje.

"Gausybė apdovanojimų, kuriuos yra gavęs daktaras K. Bobelis, puikiai iliustruoja jo, kaip neeilinio politiko, mediko ir piliečio, gyvenimo kelią ir pasiekimus. Jo mirtis – didelė netektis mums visiems", - teigė V.Gedvilas.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus užuojautoje pažymima, kad Lietuva neteko vieno iškiliausių Lietuvos politikų, gyvenimą paskyrusių kovai už savo šalies laisvę ir jos žmonių gerovę.

"Šviesaus atminimo K.Bobelio indėlis Lietuvos laisvės byloje, rūpestis valstybe ilgus metus dirbant Seime, išliks visų Jį pažinojusių ir su Juo dirbusiųjų atmintyje", – sakė premjeras.

Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, už nenuilstamą energiją ir nuoširdžias pastangas tvirtinant Lietuvos valstybingumo pamatus velionis nusipelno didelės tautiečių pagarbos ir šviesaus atminimo.

"Teko garbė būti dr. Bobelio pavaduotoju Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitete. Visuomet žavėjo jo atkaklumas, atvira, tiesi ir drąsi pozicija. Ypatingai įkvėpė jo patriotizmas - net velionio anūkai puikiausiai kalbėjo lietuviškai, nors vaikai, jų tėvai  jau buvo gimę JAV", - sakoma ministro užuojautoje.

Laidotuvės planuojamos šeštadienį

K. Bobelio laidotuvės planuojamos šeštadienį, BNS sakė Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas.

Diplomatas sakė perdavęs užuojautą velionio žmonai Daliai Bobelienei.

"Trečiadienį bus atsisveikinta St. Petersburge Floridoje, o penktadienį atsisveikinimas bus Čikagoje, laidotuvės numatomos šeštadienį. Bet tai labai preliminari informacija. Šeima tik dabar pradeda organizuoti laidotuves", - BNS sakė konsulas.

Dosjė

Kazys Bobelis gimė 1923 m. kovo 4 d. Kaune.

Studijavo mediciną Vytauto Didžiojo, Graco (Austrija), Tiubingeno (Vokietija) universitetuose. 1948 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1949 m. atvykęs į JAV, gyveno Čikagoje, studijavo ir specializavosi Johnso Hopkinso, Bostono universitetuose ir Filadelfijos centrinėje ligoninėje, priklausančioje Templo universitetui. Įgijo chirurgo specialybę.

1953 m. pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Eldžine, Ilinojaus valstijoje. 1962–1972 m. – Čikagos medicinos mokyklos ir Čikagos Loyolos universiteto klinikinės chirurgijos profesorius. 1978–1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje. Priklausė daugeliui JAV ir pasaulio medicinos organizacijų.

JAV atkūrė Lietuvos ateitininkų organizaciją ir 1949–1952 m. vadovavo Čikagos ateitininkams. 1962–1976 m. buvo JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1969–1979 m. – Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas, nuo 1979 m. – šios organizacijos garbės pirmininkas. 1979–1992 m., iki Vilniuje įvykusio simbolinio Uždaromojo Seimo, – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas. Vadovavo VLIK organizuotoms demonstracijoms, piketams įvairiuose JAV ir pasaulio miestuose. Pristatydavo Lietuvos Nepriklausomybės bylą įvairiose tarptautinėse konferencijose, atstovavo VLIK Pasaulio antikomunistinės lygos (angl. – World anticommunist league) konferencijose Liuksemburge, Taivane, San Diege (JAV).

1989 m. kartu su Sąjūdžio atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad "visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas". 1975–1991 m. atstovavo Lietuvai visose Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijose. 1995 m. Otavoje išrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinės asamblėjos viceprezidentu, 1996 m. Stokholme perrinktas trejų metų kadencijai.

1992 m. grįžo į Lietuvą. 1992–2004 m. VI, VII, VIII ir IX Seimo narys. 1992–1996 m. – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, 1996–2000 m. – Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys, 2000–2004 m. – Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. 1997 m. – kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus.