Daugiau apie tai kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

– Matote, jeigu iš viso reikia daugiau negu 100 mln., žinome, kad skirta buvo anksčiau 25, o dabar prideda 10. Jei kas nors su matematika šiek tiek draugauja, tai supranta, kiek dar stinga. Žinoma, dar galima įvertinti praėjusius metus, tai yra 2024-uosius, bet summa summarum dar stinga tiek pat, maždaug apie 50 mln. Mokyklos dabar labiausiai skundžiasi dviem dalykais. Pirma, kad dalis vadovėlių ir 2025 metų rugsėjo 4-ąją dar yra neišleisti. Blogiausia, kad jie neišleisti vyriausioms klasėms. Turiu omeny vienuoliktokus ir dvyliktokus.

– Tai yra tos klasės, kurios turės laikyti šiemet egzaminus.

– Jiems tie metai lemtingi. Jie, kaip ir pernai, ir vėl dalies vadovėlių neturi, su fizika bėdos, su informatika bėdos, su matematika, su kokybe bėdos. Kur pažiūrėsi, visur yra skylės ir nesusipratimai. Kita bėda, dėl ko mokyklos dar labiau skundžiasi, tai pinigų trūkumas. Dėl vadovėlių galbūt leidyklos arba Nacionalinė švietimo agentūra, arba ministerija aiškins, kad visko čia išleista, ką jūs čia šnekate. Tačiau pinigų nėra, mokyklos gali nupirkti trečdaliui vaikų arba trečdaliui dalykų, kaip beskaičiuosite. Kiekviena mokykla elgiasi skirtingai, bet jų stinga ir stigs. Čia priverstos mokyklos iš pradžių skųstis, o paskui remtis į tėvelius.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Pone Sarafinai, kaip mokyklos bando spręsti šią problemą?

– Jos skundžiasi didžia dalimi ir ieško išeičių dažnai savivaldybėse, prašo iš steigėjų papildomų lėšų. Jos sako: mes nesuprantame, kodėl nusiperki, pavyzdžiui, licenciją skaitmeniniams vadovėliams, bet kasmet reikia ją iš naujo pirkti. Atrodo, jau nusipirkai ir išleidai nemažus pinigus, bet čia valstybė niekaip nesikiša ir palieka mokyklas pačias suktis kaip išmano. Vienos nuperka, pavyzdžiui, mokytojams ir visai laidai 25 vadovėlius, o naudojasi 100. Jie būna sudėti, tarkime, klasėse ant stalų, kopijuoja. Kiekviena mokykla sugalvoja skirtingai... Tiesiog mokyklos yra pastatytos į labai keblią padėtį.

– Kas yra atsakingas už tų vadovėlių trūkumą? Kitaip tariant, kiek metų yra ši problema? Kiek metų apie ją žinoma? Jeigu šiandien atsirastų tas 100 mln., per kiek laiko būtų galima tą problemą išspręsti?

– Kaip buvo atnaujintos ugdymo programos prieš dvejus metus, tada buvo sukurta tokia neįtikėtina antisistema. Tipiškai Vakarų Europoje, normaliose šalyse, pirmiausia yra sumąstoma atnaujinti ugdymo programas, paskui jos yra išbandomos su keliomis mokyklomis. Tada išleidžiami vadovėliai ir tada viskas paleidžiama visos šalies mastu. Taip, pavyzdžiui, elgiamasi Tarptautinio bakalaureato sistemoje. Lietuvoje viskas vyko atvirkščiai. Pirma atnaujino programas, jų neišbandę dabar išbando ant visos šalies, tada pradėjo leisti vadovėlius. Ir nepajėgė Lietuva kaip valstybė išleisti, nes normalų vadovėlį vieną išleisti, pavyzdžiui, leidėjui, kažkokiam istorikui ar fizikui, ar chemikui, reikia dviejų metų. Tai yra tam, kad tiesiog būtų kokybiškai parengtas. Tai jūs matote, kas vyksta.

– Sakykite, ar dar galima mokytis iš senų vadovėlių?

– Dalį temų galima, tą ir daro mokytojai. Jie dabar vaikus ir apkrauna: prašo vieną temą nueiti pasiimti iš šeštos klasės, kitą – iš septintos. Kažką nukopijuoja, kažką paima iš skaitmeninių šaltinių. Taip mokytojai sukasi, bet tai jiems yra didžiulis iššūkis, jiems ruoštis kiekvienai pamokai yra kančia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Riešės gimnazijos direktorė Egidija Urbanavičienė papasakojo, kaip sprendžia šias problemas.

– Riešės gimnazija yra viena iš lyderių vadovėlių pirkime. Mes tikrai lėšų turime todėl, kad turime daug mokinių. Tarkime, 40 tūkstančių yra iš gimnazijos biudžeto išleidžiama vadovėliams, taip pat tiek pat yra skiriama iš Europos Sąjungos lėšų. Tai yra įspūdingos sumos, tačiau mes vis tiek negalime aprūpinti pilnai vadovėliais todėl, kad vadovėlių, kaip jūs ir minėjote, arba nėra, arba tiesiog pinigų neužtenka. Tarkime, mes labai skaičiuojame, jeigu šiais metais penktokams pilnai atnaujiname vadovėlius, tai reiškia, kitais metais šeštokams taip pat turėsime atnaujinti, pilnai atsinaujinsime vadovėlius maždaug per 3–4 metus, jeigu lėšos nebus sumažintos. Tame tarpe šiuo metu esame išpirkę skaitmenizuotų vadovėlių prieigas visiems mokytojams ir vaikams. Taip pat naudojame vieną prieigą, kuri yra nemokama, bet ji šiais metais yra bandoma. Kitais metais jau reikės mokėti pinigus.

– Minėjote, kad tos kompiuterinės prieigos sukūrė kitą problemą. Vaikai labai įprato naudotis telefonais mokyklose.

– Taip, tarkime, ir tada telefonai turi būti išmanesni, ir tėvai turi išpirkti interneto prieigas. Tokiu būdu mes tą telefoną patys prikvietėme į mokyklas. Šiuo metu sakome vaikams, kad juo per daug naudojasi, tai yra didelė problema.