Streikas buvo pradėtas lapkričio 12 dieną, reiškiant nepasitenkinimą rugsėjį įvestu etatiniu algų modeliu ir reikalaujant jį peržiūrėti.

Pavyko susitarti

Mėnesio pabaigoje keliasdešimt mokytojų atvyko į Švietimo ir mokslo ministeriją, kur nakvojo tris savaites.

Po derybų su laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujančiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu sutarta, kad jis pasirašys įsakymą, kur modelis bus detaliau išaiškintas.

To siekė profsąjungos, besiskundusios palikta per didele laisve mokyklų administracijoms skaičiuoti mokytojo krūvį ir atlyginimą. Pakeitimai įsigalios kitų metų rugsėjį.

R. Masiulis sako, kad pasibaigus streikui mokiniai vis tiek turės pasivyti ugdymo programą. Tai gali reikšti papildomą uždarbį ir streikavusiems pedagogams už papildomas darbo valandas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga žada po kurio laiko vertinti, kiek prarasto darbo užmokesčio pedagogai susigrąžino per papildomą darbo krūvį, o algų skirtumas jiems bus išmokėtas iš streiko fondo ir profsąjungos nario mokesčio.

A. Navickas teigė besitikintis, kad tokiu būdu per streiką prarastas pedagogų darbo užmokestis bus grąžintas per kelis mėnesius.

Vis dėlto streikas stabdomas profsąjungai nepavykus susitarti dėl papildomo finansavimo reikalaujančių prašymų.

Be kitų dalykų, reikalauta penktadaliu didinti mokytojų algų koeficientus, mažinti mokinių skaičių klasėse.

Vyriausybės duomenimis, įgyvendinti šiems reikalavimams reikėtų apie 300 mln. eurų, nors profsąjunga sako, kad šis skaičius yra išpūstas.

Finansų reikalaujantys mokytojų prašymai aptariami neseniai Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje dėl viešojo sektoriaus finansavimo.

Vykstant streikui buvo atstatydinta švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Diskusija dėl vidinių reformų švietime

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė dėl viešojo sektoriaus reformų ir finansavimo penktadienį aptars galimus bazinio dydžio biudžetininkų algoms skaičiuoti pokyčius ir reformas švietimo sektoriuje.

„Bus diskusija dėl bazinio dydžio ir vidinių reformų švietime“, – BNS sakė grupės vadovas, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Pagal bazinį dydį yra skaičiuojamos politikų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.

Pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų sieks 134,21 euro pagal dabartinę mokesčių sistemą ir 173 eurų – po mokesčių konsolidacijos. Šiuo metu jis yra 132,5 euro.

Šie pokyčiai leis kitąmet valstybės tarnautojų algas padidinti iki keliasdešimties eurų.

Tuo metu situacija švietimo sektoriuje bus aptariama streikavusiems pedagogams reikalavus didinti jų atlyginimus ar mažinti mokinių skaičių klasėse.

Darbo grupės posėdyje penktadienį taip pat bus išsamiau pristatyta padėtis viešajame sektoriuje.

Ši grupė darbą turėtų baigti vasarį, o kovą parengti programą dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų.