Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: prasidėjo LRT pabaigos pradžia

„Sveikinu, prasidėjo LRT pabaigos pradžia“, – feisbuke pirmadienį rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Lapės organizuos vištidės pertvarką. Nieko kito ir nesitikėjome, tačiau tai, kaip šiandien Seimo valdyba, vadovaujama Juozo Oleko, sudarė darbo grupę dėl LRT pataisų, yra pasityčiojimas ir farsas“, – teigė ji.

Kaip skelbė BNS, darbo grupę sudarys 17 narių: 12 parlamentarų bei penki žiniasklaidos atstovai.

Jos pirmininku bus Seimo vadovas Juozas Olekas, taip pat į ją deleguoti keturi Lietuvos socialdemokratų partijos, du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po vieną „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškųjų šeimų sąjungos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdžio frakcijų narį bei vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.

Taip pat darbo grupėje – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) ir regioninės žiniasklaidos atstovai.

Lapės organizuos vištidės pertvarką. 

Pagal Seimo valdybos sprendimą, įstatymo projektą darbo grupė turės paruošti iki vasario 13-osios. Ji į pirmą organizacinį posėdį rinksis antradienį.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė išsakė kritiką tokiai darbo grupės sudėčiai, teigė, kad nebuvo atsižvelgta į LRT teiktą prašymą.

„Labai kruopščiai pragalvota, kad ir politikų proporcijos, ir žiniasklaidos organizacijos būtų palankios priimti būtent iš anksto suplanuotus sprendimus. Ir tai tikrai bus ne visuomenės interesas, o politinis, privataus verslo ir apskritai seno pykčio dėl augusio LRT biudžeto interesas“, – sakė LRT vadovė.

„Iš LRT įtrauktas tik vienas atstovas – žurnalistų iniciatyvinės grupės, kuris formaliai net neatstovauja LRT. Į LRT prašymą įtraukti LRT atstovus J. Olekas neatsižvelgė“, – teigė ji.

Opozicija į darbo grupę taip pat siūlė įtraukti Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovą.

Pastarosios asociacijos teigimu, „valdantieji pademonstravo, kad nesiekia jokios konstruktyvios diskusijos ir neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų“, o darbo grupė suformuota taip, kad didžiąją dalį jos balsų turėtų valdančiųjų Seimo narių atstovai.

„Protestus organizavusi Žurnalistų profesionalų asociacija neįtraukta prisidengiant tuo, kad jie Medijų tarybos nariai, o Medijų tarybos narys ir taip įtrauktas, – rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. – Bet – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Internetinės žiniasklaidos asociacija, Regionų žiniasklaidos asociacija taip pat yra Medijų taryboje, tačiau tai nesutrukdė jų įtraukti į Seimo darbo grupę.“

LRT vadovė kėlė klausimą dėl to, kiek grupės narių išmano visuomeninės žiniasklaidos valdyseną, akcentavo, kad į ją taip pat nėra įtraukta universitetų atstovų bei užsienio ekspertų.

„Tačiau atsirado vietos IŽA, kurie seniai brazdinasi aplink politikus, aiškindami, kaip reikia sutvarkyti LRT ir kurie LRT finansavimą ir veiklą yra apskundę Europos Komisijai (...), nes jiems labai kliūna LRT plėtra ir sėkmė skaitmeninėje erdvėje“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Turbūt neatsitiktinumas ir tai, kad į darbo grupę įtraukta karštai protestus pasmerkusi ir su socdemais besiglaustanti Lietuvos žurnalistų sąjunga, pastaraisiais metais turėjusi, švelniai tariant, keistą požiūrį į žodžio laisvę, žurnalistikos kokybę ir prisikvietusi su žurnalistika nelabai ką bendro turinčių narių“, – pridūrė ji.

Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę Seimo frakcijų lyderiai Prezidentūroje susitiko su Gitanu Nausėda. Po šio susitikimo šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.

Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

Siekdami sumažinti priešpriešą tarp pataisų iniciatorių ir protestuojančiųjų, prezidentas G. Nausėda ir premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė yra paraginę LRT tarybą trauktis iš pareigų. Tai taip pat lemtų direktorės ir jos pavaduotojo atsistatydinimą.

LRT taryba planavo šį klausimą svarstyti sausio pabaigoje, tačiau jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS sakė sieksiantis paankstinti tarybos posėdį.

Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.