Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – moterys, tačiau moterų teisių ir galimybių padėtis mūsų šalyje vis dar yra netvari. Pasak Aušrinės Krikščionaitienės, „Pagalbos moterims linijos“ vadovės Kaune ir nevyriausybinės organizacijos „Moters pagalba moteriai” psichologės, moterys susiduria ne tik su sunkumais darbe, bet ir asmeniniuose santykiuose, labai dažnai ant moters pečių krenta ir visos šeimos ar net giminės problemos. Esant tokiai situacijai, neparastai svarbi galimybė būti psichologiškai neizoliuotai ir atrasti būdų, kaip pasidalinti su iškylančiais sunkumais.

„Šiuo metu „Pagalbos moterims linija“ veikia viena telefono linija į kurią moterys skambina iš įvairių Lietuvos regionų, tačiau linijoje dirbančios savanorės atsako tik į 16 proc. skambučių. Tai rodo, kad poreikis moteriai pasiguosti ar pasitarti būtent su moterimi yra didelis ir tik auga“, – teigia Ernesta Butkuvienė, organizacijos „Moters pagalba moteriai“ direktorė ir socialinė darbuotoja. Pašnekovė priduria, kad iš vienos pusės moterims tenkantis problemų kiekis (tiek šeimoje, tiek ir darbo rinkoje dėl vienodų teisių su vyrais) didėja, todėl skambučių ar elektroninių laiškų skaičius irgi auga, iš kitos pusės, vis daugiau moterų nusprendžia negyventi užsisklendusios, išdrįsta ir ieško pagalbos, o tai džiugina.

Patiriamo smurto spektras – nuo psichologinio iki fizinio

Psichologės ir savanorių mokytojos A. Krikščionaitienės teigimu, moterys ir merginos rašo bei skambina dėl įvairių problemų. „Dažniausiai tai būna sudėtingi tarpasmeniniai santykiai. Pastebime, jog yra daug psichologinio smurto, kuris žeidžia, bet moterys jo neįvardina. Jaunos merginos kreipiasi, jei netenkina bendravimas su draugu ir reikia priimti svarbų sprendimą: tęsti ar nutraukti santykius. Vyresnės moterys pasakoja, kad pragyvena daug metų šeimoje, aukojasi dėl vyro ir vaikų, santykiuose patiria daug įtampos. Kreipiasi ir dėl vaikų auklėjimo ar problemų (tiek dėl mažų, tiek ir dėl suaugusiųjų), taip pat žmonės išgyvenantys netektis, skyrybas, žmonės turintys psichinę negalią, kai jiems sunku, jaučiasi nuvertinti ir vieniši“, – apie dažniausiai moteris užklumpančius sunkumus pasakoja „Pagalbos moterims linijos“ vadovė.

Savanorių, dirbančių „Pagalbos moterims linijoje“ teigimu, moterys ieško ne tik užtarimo ar patarimo kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet joms svarbu išsipasakoti ir suprasti, kad su panašiomis problemomis susiduria visos moterys. Tačiau svarbiausias aspektas – suvokti, kad asmeninių problemų kiti neišspręs, jos pačios turi imtis konkrečių veiksmų, o savanorės gali tik išklausyti ir padėti susivokti kaip išeiti iš netenkinančios situacijos. „Stengiamės eiti sąmoningumo keliu, kad kiekvienas asmuo prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus asmeniškai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos studijų absolventė A. Krikščionaitienė.

Galimybė anonimiškai atskleisti savo problemas skatina netylėti

„Kreipiuosi į jus, kadangi nebesusitvarkau su savimi ir savo būsena. Jau kurį laiką nebeturiu gyvenimo džiaugsmo, pastoviai verkiu, nes jaučiuosi tiesiog nelaiminga. Beveik dešimtmetį gyvenu ir dirbu užsienyje. Kurį laiką sekėsi neblogai, buvau įvertinta kaip gera darbuotoja, todėl mane paaukštino pareigose. Tačiau po kelių mėnesių pajutau, kad esu per silpna tokiam darbui, trūko patirties, atsirado nepasitikėjimas, tai pamatę darbdaviai – atleido. Dabar vėl dirbu paprastą darbą, nes esu per kvaila, kad gaučiau geresnį... Taip pat neseniai išsiskyriau su draugu, su kuriuo buvome kartu keletą metų, jam atrodė, kad daug ką darau, elgiuosi ne taip. Nepaisant to, labai skaudu ir gaila dėl išsiskyrimo... Mane jau seniai persekioja mintys, kad esu kvaila, kad esu prastesnė už kitus. Jaučiuosi labai vieniša ir pasimetusi. O juk buvau tikrai pasitikinti ir mylinti save. Kaip vėl atgauti tą pasitikėjimą savimi ir vėl pradėti mylėti save bei džiaugtis gyvenimu? Patarkite, prašau, nuo ko pradėti, kaip man gyventi toliau?”, – tokių moterų pagalbos signalų organizacija sulaukia kasdien.

Dažnai pasitaiko problemų susijusių su tėvais ar globėjais, smurtu artimoje aplinkoje, su emocine, fizine ar seksualine prievarta, patyčiomis ar priekabiavimu. Tačiau, pasak organizacijos savanorių, jautriausi būna tie pagalbos prašymai, kuriuose užsimenama apie savižudybę. Tuomet toks pokalbis ar laiškas pareikalauja nemažai vidinės ramybės ir pasitikėjimo savo jėgomis ieškant sprendimų kaip pirmiausia įkvėpti žmogų nepakelti prieš save rankos, o tada pasiūlyti ieškoti išeities iš susidariusios situacijos ar nukreipti profesionaliai pagalbai.

Sieks atsakyti į daugiau skambučių

Augant skambučių ir elektroninių laiškų kiekiui, artimiausiu metu „Pagalbos moterims linija“ pradės dirbti dviem telefoninėm linijom ir sieks atsakyti į daugiau pagalbos skambučių, tačiau tam trūksta savanorių. „Vienas pokalbis vidutiniškai trunka apie valandą, kas bando prisiskambinti tuo metu, telefono ragelyje išgirsta perspėjimą, kad šiuo metu linija užimta... Tokių perspėjimų turi mažėti, tačiau tam reikia savanorių, kurios budėtų“, – esamą situaciją nupasakoja direktorė E. Butkuvienė.

Iki spalio vyksta registracija į naujas savanorių grupes, kuri pusę metų mokysis kaip suteikti emocinę ir psichologinę paramą. „Kiekvienais metais mes darome atranką ir vertiname ar žmogus geba teikti emocinę paramą. Savanoriams keliame vieną iš svarbiausių reikalavimų – atrasti laiko ir norėti padėti kitam. Į savanorišką veiklą žiūrime rimtai, kaip į darbą. Tai nėra tokia veikla, kuomet galiu ateiti arba neateiti. Linija veikia nuo 10 – 21 valandos ir negali taip būti, kad nėra kam pakelti ragelio. Tai labai rimtas įsipareigojimas, todėl mes daug investuojame į savanorius ir jų paruošimą“, – pasakoja savanorių mokytoja A. Krikščionaitienė.

Vieno išsigelbėjimo plano tinkančio visiems – nėra

„Pagalbos moterims linija – Gyvenu, kad galėčiau dalintis“ toks yra šiuo metu EEA grands NVO programos vykdomas projektas, siekiantis paskatinti moteris užsiimti savanoriška veikla. Norinčioms tapti savanorėmis, psichologė tikina, kad savanorystė praturtina gyvenimą, padeda suprasti kokie sudėtingi yra žmonių santykiai, kad kiekvienas mes einame savo keliu ir kad neįmanoma padėti kitam, neprisilietus prie savo asmeninių sunkumų. „Svarbu mokėti suprasti kitą, išklausyti, nepiršti savo įsitikinimų, nes pasaulis labai įvairus“, –sako A. Krikščionaitienė.

Psichologė atskleidžia, kad dažnai skambinantysis nori, kad paramą teikiantis asmuo būtų panašaus amžiaus. Todėl labai svarbu, kad savanoriai būtų ne tik kuo įvairesnio amžiaus, bet ir iš skirtingų sričių, turintys skirtingų išgyvenimų, patirties. „Idealaus savanorio nėra – vieniems tinka vienas, o kitiems kitas. Todėl esu įsitikinusi, kad savanoriu gali būti tas, kas nori padėti kitam ir gali skirti tam laiko“, – įsitikinusi savanorių mokytoja A. Krikščionaitienė.

Viena iš „Pagalbos moterims linijos“ savanorių sako nuoširdžiai laukianti budėjimo. „Ateidama čia, greičiausiai tikėjausi sulaukti patvirtinimo, kad nesu pati nelaimingiausia moteris, kad ne aš viena, kuriai sunku ir kartais nepasiseka. Norėjau įsitikinti, kad yra moterų, kurioms gerokai kebliau ir sunkiau susiklostė gyvenimas ir su savo godom tikrai nereikia verkšlenti. Dabar jaučiu, kad gaunu gerokai daugiau – yra žmonės, kuriuos  aš galiu išklausyti, pastiprinti, paguosti, leisti tiesiog išsikalbėti. Tas žinojimas, kad kažkam nuo tavo buvimo tą akimirką pasidarė lengviau, verčia šypsotis ir tai pakylėja. Tikrai negaila keleto valandų per savaitę, kai žinai, kad jos kažkam praskaidrino mintis, suteikė jėgų toliau gyventi, spręsti savas problemas“, – pasakoja savanorė.

****

Norinčioms tapti savanorėmis kviečiame registruotis:

Kaune: tel.: 8 618 05005 arba el.p.: [email protected]

Klaipėdoje.: tel.: 8 (46) 350099, mob.tel.: 8 631 69475 arba el.p.: [email protected]

Pagalbos moterims linija – tel.: 8 800 66366 arba elektroniniu paštu [email protected]                      

Emocinė parama telefonu teikiama kasdien nuo 10.00–21.00 val.