Per mūšio lauką be vertėjo: kalba – lietuvių privalumas ruošiant kovai ukrainiečius

Šioje gatvėje Jungtinės Karalystės treniruočių stovykloje netoli Lamanšo sąsiaurio pietryčių Anglijoje imituojamas judėjimas mūšio lauku.

Nuo pernai liepos britų vadovaujamoje tarptautinėje Ukrainos karių mokymo misijoje „Interflex“ bazinį kario rengimo kursą jau baigė apie 11 tūkst. ukrainiečių karių.

Į Jungtinę Karalystę atvykę vyrai, dažniausiai be jokios karinės patirties, dalyvauja penkių savaičių intensyviuose mokymuose, po kurių grįžta į Ukrainą ginti šalies nuo antrus metus besitęsiančios Rusijos invazijos.

Bendraudami su Vakarų šalių atstovais Ukrainos kariai pabrėžtinai kalba ukrainietiškai su vertėju į anglų kalbą, tačiau su lietuviais bendrauja ukrainiečių-rusų kalbos mišiniu.

Galimybę mokymų įkarštyje susikalbėti be tarpininko kaip esminį pranašumą nurodo tiek mokymo misiją šią savaitę aplankę aukščiausi Lietuvos gynybos pareigūnai, tiek bazę kursams suteikę sąjungininkai.

„Britų pusė po pernai vykusio pirmo mūsų instruktorių pasirodymo, kurį įvertino labai gerai, paprašė padidinti instruktorių skaičių, nes galimybės tiesiogiai bendrauti su ukrainiečiais jų apmokymo metu pasirodė britams labai priimtinos“, – sako karius nedidelio JK miestelio Lido bazėje aplankęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Šiuo metu į misiją yra išvykusi antroji Lietuvos pamaina – 18-os kariuomenės instruktorių grupė. Sausio pabaigoje prasidėjusi jos pamaina truks tris mėnesius.

Nuo nulio

Lietuvių instruktorių grupės vadovas kapitonas Edmundas Barzdys pasakoja, kad dauguma ukrainiečių į mokymus atvyksta be karinio rengimo ir per penkias savaites turi pasiruošti kovai karo lauke.

Treniruočių bazėje prie Lido tam sukurta sukurta atitinkama aplinka – dirbdami poroje ukrainietis, lydimas instruktoriaus, juda kliūčių ruožu apšaudoma apgriautų namų gatve, rūkstant dūmų užtaisams, be perstojo kalenant kulkosvaidžiui.

„Mokymai yra skirti pasirengti ateities situacijoms, jie apsunkinti šūvių, šoko, triukšmo, kuris būna kiekvienoje tikroje kovoje. Kiekvienas karys turi būti apmokytas, kaip elgtis karo lauko sąlygomis“, – sako E. Barzdys.

Britų pusė po pernai vykusio pirmo mūsų instruktorių pasirodymo, kurį įvertino labai gerai, paprašė padidinti instruktorių skaičių.

„Šie kariai atvyko vasario 6 dieną ir išvyks kovo 11 dieną, kariai atvyksta įvairaus parengimo, bet didžioji dalis yra nuo nulio“, – teigia jis, kalbėdamas apie dabartinę Ukrainos karių rotaciją.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako sunkiai įsivaizdavęs, kad bazinį kario rengimą būtų galima baigti per kelias savaites, tačiau ekstremaliomis situacijomis atkūrus karo lauko atmosferą tai pasirodė įmanoma.

Pasak jo, karius reikia pratinti ne tik prie elgesio su ginklais, bet ir prie streso.

M. Andrukaitytės / BNS nuotr.

„Stresinės situacijos kovos lauke neišvengiamos, jas sukurs ne tik sprogimai ar kulkosvaidžio nuolatinis kalenimas, kuris čia buvo girdimas, ar aitrūs dūmai, bet ir riksmai, kuriuos teks girdėti, ir sužeistųjų, ir vadų, kurie, matyt, kels balsą, kad išgirstų kariai. Tas stresas, manau, kad yra įveikiamas, bet jam reikia ruoštis“, – tvirtina ministras.

Vienas iš mokymuose dalyvaujančių Ukrainos karių, Ivanas, sako iki tapdamas savanoriu neturėjęs jokios karinės patirties, dėkojo lietuviams instruktoriams.

„Kiekvienas vyras turi ginti savo šalį“, – pareiškia savanoris, laukiantis savo eilės judėti imitaciniame mūšio lauke.

Privalumas – kalba

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuva turi išnaudoti savo privalumus padedant Ukrainai ginant šalį nuo Rusijos ir vienas jų – gebėjimas laisvai bendrauti su ukrainiečiais.

„Ukrainiečių treniravimas yra vienas pagrindinių dalykų, kuriuos mes dabar galim duot kaip Lietuva Ukrainai. Tikrai mes negalime konkuruoti įranga, bet savo privalumus, kuriuos turime, palyginti su sąjungininkais, turime išnaudoti“, – teigia karius su ministru aplankęs generolas leitenantas.

Anot kariuomenės vado, ukrainiečiai tiek psichologiškai jaučiasi artimesni lietuviams, tiek paprasčiau bendrauja be kalbos barjero.

Tą pažymi ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: „Jie ir anglų, ir rusų kalbas valdo, šiuo atveju ukrainiečiai kalba ukrainietiškai, bet puikiai susikalba su instruktoriais be tarpininko“.

„Tarpininko buvimas šalia, kai (instruktorius) karį veda per kliūčių ruožą, ne visada įmanomas ir būtų komplikuotas“, – apie mokymo ypatumus pasakoja ministras.

Ukrainiečių treniravimas yra vienas pagrindinių dalykų, kuriuos mes dabar galim duot kaip Lietuva Ukrainai.

Jungtinės Karalystės instruktorių komandai vadovaujantis majoras Truckeris Middletonas (Trakeris Midltonas) irgi teigia, jog kalbos barjero nebuvimas padeda paspartinti karių mokymą.

„Lietuviai ateina su labai skirtinga perspektyva ir tai puiku, nes esant skirtingoms perspektyvoms mes galime geriau treniruotis, ir ypač prisideda kalbos gebėjimai“, – sako karininkas.

Lietuvos planas – parengti iki 2 tūkst. karių

Krašto apsaugos ministro teigimu, iš viso nuo pernai liepos JK keliose skirtingose treniruočių bazėse vykdomoje ukrainiečių rengimo misijoje „Interflex“ mokymus baigė apie 11 tūkst. karių, Skaičiuojant kartu su europine misija, bendras parengtų karių skaičius šiemet pasieks mažiausiai 45 tūkstančius.

Anot A. Anušausko, tikimasi, kad bendras parengtų karių skaičius per metus bus pakankamas užpildyti dešimčiai brigadų.

„Kaip jie pasiskirstys tose ginkluotose pajėgose, kitas klausimas, bet skaičius apmokytų ukrainiečių bus labai didelis“, – pažymi ministras.

Lietuva ukrainiečių karius rengia ne tik dalyvaudami misijoje Jungtinėje Karalystėje, bet ir Lietuvoje.

Pasak kariuomenės vado, šalis šiemet turėtų apmokyti daugiau nei pusantro tūkstančio ukrainiečių.

„Šiai dienai mes kalbam apie penkis šimtus parengtų karių („Inteflex“), bet tikrai turim pasiekti šiais metais mažiausiai 1500 įvairiausiose specialybėse ir įvairiausiuose kursuose. (...) Šiais metais turėtumėm viršyti 1500, apie 2 tūkst. karių parengti“, – teigia V. Rupšys.

Anot jo, tiesiogiai ukrainiečių karių mokymo misijose šiuo metu dalyvauja apie 30 Lietuvos karių.

Į Jungtinę Karalystę Lietuva ateityje planuoja siųsti dar septynias instruktorių rotacijas.