NATO pareigūnas: turite būti pajėgūs ir patys pasirūpinti savimi

Vladimiras Putinas ketino parklupdyti Ukrainą per kelias savaites. Bet rusai buvo stabdomi net plikomis rankomis. Ūkininkai tempė rusų techniką, ukrainiečiai masiškai išgirdo prašymą neviešinti, kur juda Ukrainos pajėgos ir, priešingai, dalintis, kur mato rusus. Dabar daugybė ekspertų sutaria, kad esminė V. Putino klaida ir buvo neįvertinimas ukrainiečių ryžto priešintis. O ar lietuviai būtų nusiteikę ginti Lietuvą?

„Mano galva, ypač jaunesni žmonės, labiau linkę suvokti, kad laisvė yra vertybė, kad svarbu ginti, nes be laisvės mes neturėtume tai, ką turime šiandien“, – sakė pašnekovas.

„Bėgčiau, gal pas vaikus, gal į rūsį slėptis“, –  porino  vyresnio amžiaus moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Užpuolimo atveju reikia saugoti save, artimuosius ir nors kiek prisidėti prie šalies gynimo. Jei tai būtų mano valioje ir realios galimybės tokios, och, kaip duočiau jiems“, – svarstė dar viena kalbinta pašnekovė.

Užvakar Seime su NATO svečiais kalbėta, ką daryti, kad prie gynybos prisidėtų kuo daugiau gyventojų.

„Yra 2 proc. ir 98 proc. Kiekvienoje šalyje 2 proc. žmonių yra įsipareigoję dalyvauti gynyboje. Tai – kariai, politikai, pareigūnai. 98 proc. neturi jokių tiesioginių įsipareigojimų. Visuotinės gynybos idėja – paskatinti kuo daugiau iš tų 98 proc., sudaryti jiems galimybes“, – teigė NATO partnerysčių direktoriaus pavaduotojas Byron Harper. 

Prisidėtume, jei išžvalgytume teritoriją, praneštume  svarbią informaciją savo karinėms pajėgoms. Na, ką daugiau. Toliau lauktume, kad NATO padėtų.

 

Pagrindines NATO pareigūnų išvardintas galimybes išdėsto šie šiauliečiai.

„Kad ir nebendradarbiavimas su priešu, tai irgi yra tam tikra pasipriešinimo forma. Ir, žinoma, – visokia įmanoma pagalba savoms pajėgoms“, – sakė vyras. 

„Manau, prisidėtume, jei išžvalgytume teritoriją, priešo pozicijas, praneštume kokią nors svarbią informaciją savo karinėms pajėgoms. Na, ką daugiau. Toliau lauktume, kad NATO padėtų“, – porino pensinio amžiaus moteris.

Anot NATO pareigūnų, didelė pagalba, jei krizės atveju žmonės pasirūpina savimi patys, toliau dirba kaip dirbę. Nuo to, kaip visuomenė priešinsis agresijai, gali priklausyti, ir kaip greitai ateis NATO pagalba.

„Yra spraga, kurią mes vadiname tarpu tarp trijų ir penkių. NATO dažnai kalba apie penktąjį straipsnį – ataka prieš vieną yra ataka prieš visus. Visi puikiai suprantame. Trečiasis straipsnis sako, kad kiekviena šalis turi atsakomybę priešintis priešo atakai. Šalies atsakomybė – ruoštis. Jei norime būti klubo nariais, turime būti pajėgūs ir patys pasirūpinti savimi“, – per susitikimą kalbėjo Lietuvoje viešėjęs B. Harper.

Kad Rusija dabar ryžtųsi provokacijai prieš NATO narę, tikimybė, sako, menka. Anot politikų, pilietinio pasipriešinimo skatinimas dar labiau atgrasytų.

„Kuo daugiau žmonių būtų įgiję įgūdžių ir užsiauginę tą pačią valią priešintis, tuo yra didesnis atgrasymo efektas“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kuo daugiau žmonių būtų įgiję įgūdžių ir užsiauginę tą pačią valią priešintis, tuo yra didesnis atgrasymo efektas.

Mokyklose sustiprintos pilietiškumo pamokos, stiprinama Lietuvos šaulių sąjunga.

„Ta informacija labai reikalinga, nes Ukrainos atvejis parodė, kad žmonės turi būti pasiruošę“, –  teigė kalbintas praeivis.

Kas dar bus daroma, daug nekalbama. Esą veiksmų planai dar rengiami. Bet ir ne juokais pripažįstama, kad pilietinis pasipriešinimas apima daugelį gyvenimo sričių. Trūksta vienos koordinuojančios institucijos.

„Šiandien mes neturime prabangos daryti takoskyros tarp kariuomenės ir visuomenės. Kita vertus, atrodo, kad mes turime visas galimybes ir resursus kalbėti apie tai, kad tiek kariuomenė, tiek visuomenė gali būti rengiama paraleliai“, – dėstė poziciją Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Yra sričių, kur lietuviai vadinami stipriausiais NATO.

„NATO kolegos ne kartą yra įvardiję, kad Lietuva yra pati atspariausia informaciniams karams. Nuo informacinių karų viskas ir prasideda. Tačiau čia reikėtų dėti daugiau pastangų. Mes Rytuose jau turime paruoštą naratyvą su labai aiškia teritorine pretenzija į mūsų sostinę Vilnių. Ten yra suformuota Kremliaus, kad viduramžiais Lietuvos karalystė sukurta baltarusių ir mes nieko bendro su tuo neturime“, – sakė Kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų kūrėjas Saulius Guzevičius.