Didžiausia nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjunga šalyje - Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) - išplatino kreipimąsi naujajai šalies Vyriausybei dėl jos programoje vartojamų sąvokų tikslinimo.

Vyriausybės programos XVII dalyje "Švietimo ir mokslo pertvarka" vartojama sąvoka "neformalusis ugdymas". Vyriausybei siūloma šią sąvoką redaguoti į "neformalusis švietimas ir ugdymas", nes ji labiau atitiktų šių dienų poreikius ir leistų geriau suprasti 15-osios Vyriausybės tikslus švietimo srityje.

"Šios dvi sąvokos "neformalus švietimas" ir "neformalus ugdymas" iš esmės glaudžiai susijusios, tačiau kartu ir labai skirtingos. Šiuo metu Vyriausybės programoje vartojamos sąvokos "neformalusis ugdymas" apibrėžimas šalies įstatymuose gerokai skiriasi nuo veiklų bei tikslų, numatytų naujojoje programoje. Siūlydami koreguoti vartojamą apibrėžimą siekiame, kad būtų įgyvendintos visos jauno žmogaus lavinimo galimybės ir neleisti, kad neformalusis ugdymas Lietuvoje būtų suprantamas kitaip nei visoje Vakarų Europoje," - komentuoja LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.

Pasak LiJOT vadovo, neformalųjį švietimą apibrėžia LR Švietimo įstatymas, kuris numato, kad "neformalusis švietimas - švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas".

Tuo tarpu neformalųjį ugdymą apibrėžia LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas numatydamas, kad "neformaliojo ugdymo paskirtis - ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat plėtoti jauno žmogaus socialines kompetencijas", taip pat įstatymas nurodo, jog "neformalųjį ugdymą vykdo jaunimo organizacijos, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys".

"Lyginant įstatymuose pateiktus apibrėžimus ir naujosios Vyriausybės programos tekstą aiškėja, kad šiuo metu joje vartojamai sąvokai "neformalusis ugdymas" yra priskiriamas neformaliojo švietimo turinys. Atrodo, kad programoje painiojamos dvi sąvokos ir neformalusis ugdymas suprantamas tik kaip užklasinės veiklos būreliai moksleiviams, nors ši sąvoka daug platesnė ir apima nevyriausybines organizacijas, kaip neformalaus ugdymo teikėjas," - teigia Šarūnas Frolenko, LiJOT prezidentas.

Plačiąja prasme ugdymo tikslas - visapusiškai lavinti savarankišką, bendruomenės gyvenime dalyvaujančią asmenybę. Europoje kaip neformalaus ugdymo teikėjos pripažįstamos nevyriausybinės organizacijos. Jauni žmonės, veikdami jose, per savo gaunamą asmeninę patirtį įgyja daug socialinių, pilietinių įgūdžių, mokosi veikti bendruomenėje jos labui. Tuo tarpu naujosios Vyriausybės projekte kaip neformaliojo ugdymo teikėjos įvardijamos iš esmės tik švietimo įstaigos, sporto, meno būreliai ir pan. - kitaip tariant, tai sudaro prielaidas Lietuvoje neformalųjį ugdymą laikyti tik užklasine moksleivių veikla.

Europos Sąjungos lygmeniu neformalusis ugdymas buvo pripažintas prieš 10 metų. 2001 m. priimtoje Baltojoje knygoje "Naujas postūmis Europos jaunimui" dėl neformaliojo mokymosi pripažinimo pabrėžiama, kad reikia aiškiau apibrėžti sąvokas, įgytus gebėjimus ir kokybės standartus, labiau gerbti tokioje veikloje dalyvaujančius asmenis, labiau pripažinti šias veiklos kryptis ir siekti, kad jos geriau papildytų formalų mokymąsi ir mokymą.

"Iš esmės neformalusis ugdymas (ugdymasis) yra kaip alternatyva tradicinėms ir klasikinėms mokymo sistemoms. Per asmeninį dalyvavimą žmonės gali spręsti savo bendruomenei aktualias problemas. Šiame procese dalyvauja labai įvairūs žmonės, bet daugumą sudaro dalyvaujantys bendruomeninių ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų veikloje," - sako LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.