40-yje šalies globos namų šiuo metu gyvena beveik 7 tūkst. negalią turinčių suaugusiųjų ir vaikų. Užtikrinus pagalbą ir paslaugas visi jie galėtų gyventi bendruomenėje, o nemaža dalis ir dirbti ar mokytis. Tačiau pagalba prieinama tik vos daugiau nei 20 proc. neįgaliųjų, o apie 200 žmonių nuolat laukia eilėje, kad patektų į uždaras globos įstaigas. Čia neįgalieji praranda savarankiškumą, socialinius gebėjimus gyventi bendruomenėje, didėja jų socialinė atskirtis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Prezidentės teigimu, tinkamų paslaugų stoka neįgaliuosius stumia į atskirtį. Būtina sudaryti visas sąlygas šiems žmonėms gyventi draugiškoje aplinkoje – dirbti, mokytis ar leisti laiką ten, kur jie patys labiausiai norėtų.
Didžiausia tokios atskirties priežastis – iki šiol nereglamentuota asmeninio asistento paslauga, kuri suteiktų galimybę neįgaliesiems gyventi bendruomenėje, nebūti našta ir užtikrintų spartesnį globos institucijų uždarymą.
Lietuva – viena paskutiniųjų Europos Sąjungos valstybių, kurioje ši paslauga dar nėra reglamentuota. Nors planas, kaip pereiti nuo institucinės neįgaliųjų globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų patvirtintas jau prieš 3 metus, realių veiksmų skatinant savarankišką žmonių su negalia gyvenimą imtasi nebuvo. Konferencijoje planuojama sutarti dėl priemonių, galinčių padėti užtikrinti neįgaliųjų gyvenimą bendruomenėje pasitelkiant asmeninio asistento pagalbą ir užtikrinti spartesnį globos institucijų pertvarkos procesą.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto atstovas, lektoriai iš Švedijos ir Latvijos bei patys neįgalieji pristatys kitų šalių patirtį, apžvelgs šios paslaugos poreikį Lietuvoje ir galimybes ją įteisinti.
Konferencija organizuojama kartu su D. Grybauskaitės inicijuota nacionaline socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“.
Naujausi komentarai