Neišvengiamai keičiasi miesto veidas
Šiomis dienomis daugiau kaip 755 metus gyvuojanti Klaipėda kratosi sovietinės architektūros reliktų. Miestas keičia savo veidą.
Gimusi kaip piliavietę supusi gyvenvietė, vėliau prekeivių ir jūrininkų miestu tapusi Klaipėda per šimtmečius patyrė daug permainų.
Daug amžių didžiausiu miesto priešu buvo gaisrai. Kaskart miestas atgimdavo vis gražesnis ir modernesnis.
Praėjusio šimtmečio viduryje praūžus Antrajam pasauliniam karui miestas neatpažįstamai pasikeitė.
Vietoje vertikaliųjų Klaipėdos akcentų - bažnyčių bokštų - išsiplėtęs miestas apaugo betonines dėžutes primenančiais pastatais. Raudonų plytų fachverką pakeitė pilko mūro statiniai.
Šiandien architektūros madas diktuoja stiklo ir metalo konstrukcijų gerbėjai.
Stiklainiais vadinamiems pastatams miesto centre vietą užleidžia miestiečių akims buvę įprasti statiniai.
Nebeveikiančios įmonės užleidžia vietą gyvenamiesiems kvartalams.
Gamyklos dabar rikiuojasi toli už miesto, todėl darosi lengviau prieiti prie marių.
Danės upės krantai vaduojasi nuo tvorų.
Ištisus kvartalus užėmę fabrikai miršta, nusinešdami ne tik senąjį miesto pavidalą, bet ir prisiminimus apie uostamiesčio tradicijas.
Tarybiniais metais tradicinė klaipėdiečių šeima buvo „Trinyčių“ verpėja ir jūreivis. Jau keletą metų nebesisuka verpimo staklės. Čia dirbusios moterys pamiršo medvilnės dulkių kvapą, o žlugusios „Jūros“ žvejai dirba krante arba plaukioja svetimų kraštų laivais.
Klaipėdos centras nebekvepia nei gaižiu tabaku, nei vaikystę primenančiomis karamelėmis.
Žvejybos uosto rajone gyvenantys žmonės jau seniai filmų žiūrėti važiuoja į miesto centrą, nes kino teatras „Aurora“ virto vaiduokliu su kolonomis.
Taip Klaipėda vėl keičia veidą.
Naujausi komentarai