Kol kas Lietuvoje nėra sprendimo iš Baltarusijos leidžiamiems kontrabandiniams oro balionams. Valdžia pernai verslui skyrė milijoną eurų, o dabar oro gynybai skiria dar tris.
„Šis sprendimas ne tik kovai prieš balionus, bet jis galėtų būti pritaikomas ir plačiau oro gynybai“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Anot ministro, kovos prieš balionus priemonių prototipai jau buvo išbandyti.
„Prototipai nėra visiško išbaigtumo, bet jie veikia, kiek kalbame apie numušimą ir kitus sprendimus. Tačiau dar iki galo technologinio sprendimo trūksta“, – neslėpė jis.
Antrasis kvietimas verslui sukurti efektyvią oro gynybą bus skelbiamas jau šį mėnesį. Jame galės dalyvauti visi norintys. Kuriamas oro gynybos priemones bandys ir kariuomenė.
„Bandymai antrojo etapo atsakys, kaip mes esame toli ar kaip mes esame arti to prototipo. Kuo arčiau mes esame, tuo greičiau galėsime įsigyti įrenginį“, – aiškino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Teigiama, kad efektyvios oro gynybos priemonių laukia strateginius objektus sauganti Viešojo saugumo tarnyba ir pasieniečiai.
„Šis sprendimas faktiškai turėtų būti kiekviename ekipaže, mobilioje grupėje, kuri yra skirta apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei budint prie sienos“, – aiškino vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
Ministro teigimu, šias priemones nuolat privalėtų turėti bent 30–40 mobilių grupių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Jau keičiasi meteorologinių balionų technologija, atsiranda atkabinimas krovinio anksčiau, nei tai buvo numatyta, ir taip toliau. Šiuo atveju, kuo anksčiau mes tą balioną meteorologinį aptiksime prie sienos, tuo saugesnėje teritorijoje galėsime jį neutralizuoti“, – tikino politikas.
Tiesa, svarbu ne tik mokėti numušti priešo balionus ir dronus, bet ir juos matyti. Pavyzdžiui, kovą Varėnos rajone susprogusio drono tarnybos nematė.
„Trumpojo nuotolio radarų, kuriuos mes esame užsakę, jie atvyksta jau balandžio mėnesį. Pasyvūs radarai jau yra Lietuvoje, tad vyksta visų sistemų integracija. Tačiau, be abejo, to neužtenka, kad matytume plačiau, nei šiai dienai norime“, – dalijosi R. Kaunas.
Pasak Ukrainoje kariavusio Arūno Kumpio, dešimties institucijų pasirašytas bendradarbiavimas yra parodomoji akcija, esą jau yra sukurtų veikiančių sprendimų.
„Jei norime greito rezultato, kodėl mes negalime pasiimti veikiančių sistemų iš, pavyzdžiui, Ukrainos arba Latvijos, Estijos“, – svarstė pašnekovas.
Anot krašto apsaugos ministro, ne viskas taip paprasta, esą ukrainiečiai visų savo technologijų niekam neatskleidžia dėl saugumo, kad jos nepatektų priešui.
„Technologiniame pranašume esame tikrai pasistūmėję, bet technologijos keičiasi labai greitai ir čia jau, deja, mes kartais turime vytis. Lygiai taip pat galvojame, bendradarbiaudami su Ukraina, kaip užbėgti įvykiams į priekį“, – tvirtino jis.
LNK.LT primena, kad naujausius Lietuvoje kuriamus antidronų prototipus ruošiamasi testuoti jau birželį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)