Vakar Seimui nepavyko pritarti Konstitucijos pataisoms, kuriomis būtų pakoreguota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų skyrimo tvarka.

Seimo vadovė apgailestavo

Pirmuoju darbotvarkės klausimu plenariniame posėdyje buvo numatyta pirmąkart balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuria nustatoma, kad Seimas prezidento teikimu skiria LVAT teisėjus ir pirmininką. Pagal šiuo metu galiojančią Konstituciją LVAT teisėjus ir šio teismo vadovą skiria savarankiškai tik prezidentas. Seimas šiame procese niekaip nedalyvauja.

Bet po diskusijų surengto balsavimo rezultatai parodė, kad iniciatyva pakoreguoti Konstituciją žlugo – už pataisą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 21. Norint, kad Konstitucija būtų pakoreguota, už turėjo balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

"Pataisa nepriimta", – konstatavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, prieš tai aktyviai raginusi kolegas balsuoti. "O gaila..." – pridūrė ji.

Argumentai už ir prieš

Diskusijose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sakė, kad būtina keisti Konstituciją. "Yra vienas svarbus teisinis dalykas – kaip ir Aukščiausiasis Teismas, taip ir LVAT priima galutinius sprendimus tokiose srityse kaip mokesčiai, muitinė, piniginiai, nuosavybės reikalai. Čia nėra koks nors vienos valdžios įgaliojimų siaurinimas, čia teisinės tvarkos įvedimas", – aiškino jis.

Kiti pataisos šalininkai kalbėjo panašiai. "Tai nesujaukia teismų sistemos, o kaip tik padaro tvarką Lietuvoje. Mes baigdami kadenciją padarytume labai gerą darbą, jeigu tam pasiūlymui pritartume. Šiomis pataisomis nėra sprendžiamas joks jėgų santykis tarp Seimo ir prezidento. Šiomis pataisomis siekiama toliau skaidrinti teismų darbą", – sakė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. "Reikia priimti jau dabar tas Konstitucijos pataisas, nes dabartinėje teismų sistemoje nėra logikos. Tik pagalvokit – Apeliacinio teismo pirmininką, kuris pagal rangą žemesnis už LVAT vadovą, skiria Seimas prezidento teikimu, o LVAT pirmininką skiria tik prezidentas", – tvirtino Konstantas Ramelis.

Bet dalis Seimo narių pataisoms nepritarė. "Jos sujaukia visą teismų sistemą Lietuvoje. LVAT pagal šias pataisas pakeliamas iki Aukščiausiojo Teismo statuso, tai sukels tik chaosą", – sakė Egidijus Klumbys. "Iš visų čia teikiamų pataisų palaikyčiau tik vieną – dėl apkaltos LVAT teisėjams. Bet kitoms pataisoms nepritarčiau", – teigė socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Antrąsyk balsuotų naujas Seimas

Tai buvo pirmas balsavimas dėl pataisos priėmimo. Jeigu jis būtų buvęs sėkmingas, ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, tai yra jau naujos kadencijos Seime, vyktų antras balsavimas. Tačiau dabar, atmetus pataisas, prie jų negalės būti sugrįžta ne mažiau kaip metus.

Galiojančioje Konstitucijoje numatyta, kad Seimas skiria Konstitucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei jų pirmininkus. LVAT teisėjus šiuo metu skiria prezidentas iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro, patarus Teisėjų tarybai.

Pagal dar praėjusios kadencijos Seime registruotą projektą į Konstituciją būtų įrašoma ne tik tai, kad Seimas skiria LVAT teisėjus, bet jie taip pat būtų įrašyti šalia Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo teisėjų, kuriems už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas galėtų surengti apkaltą.

Pavadino bandymu politizuoti teismą

Dar prieš balsavimą Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė sukritikavo siūlymą keisti LVAT teisėjų skyrimo tvarką. Ji atkreipė dėmesį, kad taip sumažinamos prezidento ir didinamos Seimo galios.

S.Cirtautienė sakė, kad siūlomos pataisos politizuotų teismą. Jos teigimu, nėra jokių rimtų argumentų, "kodėl reikėtų tai keisti ir dar labiau politizuoti, apsunkinti skyrimo procedūrą". Pasak Prezidentės patarėjos, esama LVAT teisėjų skyrimo tvarka iki šiol veikė "gana sėkmingai".

S.Cirtautienė priminė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė per susitikimą su Seimo valdyba praėjusią savaitę ragino vengti "populistinių pasiūlymų ir nemotyvuotų sprendimų, politizuojančių teisėsaugos institucijas".

"Tai pirmiausia Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros ir kitų institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kurie susiję su siūlymais, kad vadovai būtų atleisti nepatvirtinus jų veiklos ataskaitų. Tai, be abejo, populistinis sprendimas, tai būtų žingsnis atgal ir akivaizdus teisėsaugos institucijų politizavimas. Lygiai taip pat kaip ir mėginimas šiandien keisti, pavyzdžiui, generalinio komisaro skyrimo tvarką, tarsi padarant jį pavaldų Vyriausybei", – dėstė patarėja.

Koreguota dešimt kartų

Po pusantro mėnesio sukaks lygiai 20 metų, kai visuotiniame referendume valstybės piliečių balsų dauguma priimta galiojanti Lietuvos Konstitucija.

Iki šiol joje buvo priimta dešimt pataisų. Pastarąjį kartą – 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, ir 2006-aisiais, kai dėti teisiniai pagrindai siekiant įsivesti eurą.

Šiemet pavasario sesijoje Seimas bandė pakeisti Konstitucijos 38 straipsnį, kuriame kalbama apie šeimos institutą. Tačiau pritrūko vos vieno balso, kad pasiūlytam projektui būtų pritarta per pirmą balsavimą.

Savo eilės laukia dar kelios pasiūlytos Konstitucijos pataisos, tarp jų – ir jau daug metų diskutuota ir netgi sykį vos nepriimta pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų.