Nerimas dėl iš jūros kasamo smėlio - pavėluotas

Nerimas dėl iš jūros kasamo smėlio - pavėluotas

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė kreipėsi į šalies Prezidentą, Vyriausybę, Aplinkos ministeriją bei UNESCO komisiją prašydama padėti sustabdyti planus kasti smėlį iš jūros dugno ties Juodkrante ir Preila.

A.Stancikienė dėl planų kasti smėlį minėtose vietose sunerimo gerokai pavėlavusi, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracija apie tai prabilo dar praėjusių metų liepą.

Buvo parengta galimybių studija, kuria nustatyta, kad jūroje ties Juodkrante ir Preila yra didžiausi smėlio rezervai. Todėl iš ten jis bus siurbiamas ir vežamas pamaitinti audros nusiaubtus Palangos paplūdimius.

„Tokia galimybių studija yra vieša, ji publikuojama internete. Kai organizavome jos viešą svarstymą, laikraščiuose išspausdinome kvietimą dalyvauti diskusijoje“, - sakė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės pavaduotoja Asta Raugalienė.

Tačiau A.Stancikienė vakar „Klaipėdai“ teigė, kad apie planus siurbti smėlį iš jūros ties Juodkrante ir Preila nebuvo informuota nei jos vadovaujama direkcija, nei Neringos savivaldybė.

„Esame valstybės tarnautojai, todėl turime bendrauti raštais, o ne skaityti laikraščius“, - teigė A.Stancikienė.

A.Raugalienė atsikirto, kad smėlio rezervai yra valstybės teritoriniuose vandenyse, o ne Neringos savivaldybėje. Todėl esą ir nebuvo būtinybės informuoti Neringos savivaldybę bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją.

„Planams siurbti smėlį iš jūros ir vežti jį į Palangos paplūdimius pritarė ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos ministerija“, - teigė A.Raugalienė.

Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys patikino, kad ginčų dėl planų iš jūros kasti smėlį būti nebegali.

„Mokslininkai nustatė, kad neišsisuksime „nepamaitinę“ Palangos paplūdimių. Taip pat išaiškinta, kad daugiausia smėlio yra ties Juodkrante ir Preila“, - sakė L.Budrys.

A.Stancikienė siekia, kad planai kasti iš jūros smėlį būtų sustabdyti, kol autoritetinga tarptautinė komisija kartu su UNESCO ekspertais neatliks šių darbų poveikio aplinkai analizės ir vienareikšmiškai nepritars šiam projektui, nes Lietuvos mokslininkais ji nepasitiki.

Smėlis į nuniokotus Palangos paplūdimius turėtų būti pradėtas vežti netrukus.

Ketinama iš jūros išsiurbti apie 120 tūkst. kubinių metrų smėlio.