Kompensuoja jau 4 metus

Dotacijas Neringos tarnybai dalija jau penktus metus.

Savivaldybė 40-ia procentų gyventojams subsidijuoja karšo vandens ir šildymo išlaidas.

Toks kurorto valdžios sprendimas dar 2017 m. užkliuvo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš nurodė savivaldybei keisti karšto vandens ir šildymo subsidijavimo tvarką, tačiau Neringos valdžiai tai – nė motais.

"Nei Vietos savivaldos įstatymo, nei Šilumos ūkio įstatymo ar kito teisės akto nuostatos nesuteikia savivaldybėms teisės skirti subsidijas šilumos ir karšto vandens vartotojams. Pagal Vietos savivaldos įstatymą subsidijos gali būti skiriamos tik naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms. Neringos savivaldybės sprendime nurodytas būtent šis motyvas. Nors yra aišku, jog čia prasilenkta su įstatymu", – situaciją komentavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje D.Kerekeš.

Yra aišku, jog čia prasilenkta su įstatymu.

Savivaldybei – nota

D.Kerekeš paaiškino, jog savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti sprendimus tik dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo.

Taip pat taryba gali spręsti kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymą.

"Paprastai tariant, savivaldybė gali skirti piniginę paramą nepasiturintiems gyventojams. Bet reikia sudaryti sąrašus, tokie gyventojai turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus. Na, negalima iš biudžeto subsidijuoti visų Neringoje gyvenamąją vietą registravusių žmonių", – aiškino D.Kerekeš.

Įvertinusi tokio sprendimo teisėtumą, D.Kerekeš konstatavo, jog jis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui ir neatitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų.

"Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendimas turi būti pripažįstamas netekusiu galios, kaip neatitinkantis galiojančių teisės aktų nuostatų", – rašte Neringos valdžiai pažymi D.Kerekeš.

Paklausta, ar toks Neringos valdžios elgesys nėra panašus į tyčinį biudžeto lėšų švaistymą, D.Kerekeš patikino, jog tokį klausimo įvertinimą sau turėtų užduoti savivaldybės kontrolierius.

"Tai jis turėtų aiškintis, ar tinkamai leidžiamos biudžeto lėšos", – teigė D.Kerekeš.

Ar toks vietinės valdžios žingsnis prieš savivaldos rinkimus gali būti vertinamas, kaip rinkėjų simpatijų pelnymo planas? D.Kerekeš nusijuokė, jog veikiausiai vietiniai neringiškiai savo valdžią laiko labai gera.

"Turbūt visiems labai patinka, kad reikia mokėti mažesnę kainą už šilumą. Turbūt nė vienas gyventojas tuo nesiskundė. Negaliu vertinti, ar toks sprendimas gali būti įvardijamas, kaip rinkėjų papirkinėjimas. Asmeninė mano nuomonė šiuo atveju negali būti svertas", – šypsojosi D.Kerekeš.

Spjovė į įstatymus?

Nors Vyriausybės atstovė Neringos politikus dėl įstatymų nepaisymo perspėjo dar 2017 m. pavasarį ir ragino panaikinti subsidijavimo tvarką, tačiau Neringos taryba, panašu, net nežada dėl to baimintis.

Vyriausybės atstovo tarnybai Neringos savivaldybė pateikė paaiškinimą, kuriuo išdėstė savo motyvus.

"Dėl mažo vartotojų skaičiaus, savivaldybės geografinės padėties išskirtinumo ir su tuo susijusių sunkumų pristatant kurą į katilines, susidarė tokia situacija, kai centralizuotai gaminamos šilumos savikaina yra labai aukšta. Išlaikant saugomos teritorijos gyvenviečių kraštovaizdį ir architektūrinį savitumą yra svarbu išlaikyti esamas centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas, kurios leidžia aprūpinti vartotojus šiluma, nedarant poveikio pastatų architektūrai. Dėl šios priežasties Neringos savivaldybė, siekiant išlaikyti centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas ir neprarasti šilumos vartotojų, skiria šilumos vartotojams subsidijas už faktinį šilumos suvartojimą", – rašoma mero Dariaus Jasaičio mamos – Biudžeto skyriaus vyresniosios specialistės Ramutės Jasaitienės – parengtame ir Biudžeto skyriaus vedėjos Janinos Kobozevos pasirašytame rašte.

Rašte įtikinėjama, kad šilumos savikainą trukdo sumažinti tai, jog prie komunikacijų nesijungia planuoti vartotojai, nes būstų rekonstrukcijos ir pertvarkymai užsitęsė 10–15 metų dėl teisminių ir kitų procesų.

Remia ne visus

Argumentuojama ir tuo, esą didžioji dalis Neringos pastatų skirti tik vasaros poilsiui, todėl žiemą jie nešildomi.

Tačiau šiuos argumentus ginčija net patys vietos gyventojai.

"Mano būstas neturi centralizuoto šildymo, jį šildau elektra. Man nesuprantama, kodėl valdžia subsidijuoja visus, net ir tuos, kurie turi milijoninius pelnus. Jei jau laikomasi teisingumo principų, tegul subsidijuoja ir kitais būdais besišildančius gyventojus. Tai gal tegul už malkas subsidijas duoda?" – nuomonę išsakė vietos gyventoja.

Neringos savivaldybė Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje pareiškė: subsidijavimo panaikinimo galima tikėtis tik po metų.

"Teikiamame sprendimo projekte įsigaliojimo terminas nenustatytas, bet manome, kad tai reikėtų daryti tik po 2020 m., įgyvendinus patikimesnį elektros energijos tiekimo sistemos Neringai projektą", – rašoma savivaldybės paaiškinime.

Esą vietos valdžia nenori, jog rekreacinė teritorija žiemą paskęstų dūmuose, o galimybės šildytis elektra nėra, nes elektros oro linijos nepakeistos požeminiais kabeliais.

Balsuoja už subsidijas sau?

Ši istorija turi ir kitą atspalvį. Į raginimus keisti įstatymų neatitinkantį sprendimą Neringos valdžia galbūt nereaguoja net sąmoningai?

Valdančiosios daugumos užkulisiuose neoficialiai kalbama, jog subsidijų atšaukimas prieš rinkimus būtų pražūtingas.

Iš tiesų, dosnus ir per metus apie 460 tūkst. eurų kainuojantis sprendimas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 18 d., prieš 2015 metų kovo 1-ąją vykusius vietos savivaldos rinkimus.

Šiuo metu esą net prasitariama, jog Neringos valdžia neva mieliau bylinėtųsi su Vyriausybės atstove Klaipėdos apskrityje, nei atsisakytų subsidijų prieš šių metų kovą vyksiančius vietos rinkimus.

Koks yra valdančiosios šios savivaldybės daugumos požiūris šiuo klausimu, paaiškėjo Neringos tarybos posėdžio metu, kai buvo balsuojama už šį sprendimą.

Svarstant tiek šilumos, tiek karšto vandens subsidijų klausimus, iš posėdžių salės turėjo išeiti faktiškai visi Neringos tarybos nariai.

Kad nepažeistų privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, nuo šio klausimo svarstymo oficialiai turėtų nusišalinti kone visa Neringos taryba, nes visi politikai naudojasi kompensacijomis karštam vandeniui ir šildymui.

"Nusišalinimą turėtų pareikšti visi, nes visi gauname karštą vandenį. Tačiau aš nurodau visiems sugrįžti į posėdžių salę, kitaip mes neturėsime kvorumo. Prašau balsuoti", – tarybos posėdžio metu pareiškė Neringos meras D.Jasaitis.

Paaiškėjo, jog iš 15 tarybos narių tik du politikai nesinaudoja tokiomis dotacijomis.

Visi politikai sugrįžta į salę ir spaudžia mygtuką balsuodami už sau naudingas dotacijas. Cirkas. Va taip ir gyvename.

"Aš ir dar vienas kolega neprašo iš valdžios nieko. Visi kiti atsistoja ir išeina iš salės, nes jiems naudingas toks sprendimas. Įstatyme parašyta, jog meras turi teisę sugrąžinti tarybos narius į salę ir leisti balsuoti, jei nebūtų kvorumo. Ir štai taip atsitinka nuolat. Visi politikai sugrįžta į salę ir spaudžia mygtuką balsuodami už sau naudingas dotacijas. Cirkas. Va taip ir gyvename", – juokėsi tarybos narys Antanas Noreika.

Remia ir turtuolius

A.Noreika posėdžio metu Neringos tarybai rėžtelėjo tiesiai šviesiai, ką galvoja apie šias subsidijas.

"Pradėkime nuo pinigų. Kiek jų mes išleidžiame? Kiek dotuojame? Išeina, jog savivaldybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų? Juk tai – tie patys iš mokesčių mokėtojų, iš biudžeto paimami pinigai. Išeina, jog šias dotacijas gauna tie, kurie pajėgūs susimokėti už tai. O tie, kurie vos suduria galą su galu, gyvena žvejo sodybose, negauna nieko, jokių dotacijų ar kompensacijų. Tai ar tokia tvarka teisinga?" – klausė tarybos narys.

Neringos valdžia aiškina, jog buvusios tvarkos neatsisakys, tačiau laikinai.

"Nuo sausio 1-osios taip iš viso nebegalima elgtis, tačiau tikinama, jog tai tik laikina tvarka. Esą bus mėginama pereiti prie biokuro, bet jis – vis brangesnis ir brangesnis. Pati savivaldybė aiškina, jog vandens kaina turėtų siekti 18 eurų už kubą dėl investicijų, kurios buvo įdėtos į vandens tiekimo įrenginius. Tačiau aš niekada nepritariau tokioms dotacijoms. Yra Neringoje daugybė būstų, kurie priklauso tikrai nevargstantiems žmonėms, daugybė turtingų žmonių turi antrąjį, vasarai skirtą būstą. O mes juos subsidijuojame", – pabrėžė A.Noreika.

Tokiai nuomonei antrino ir D.Kerekeš.

"Ši situacija nėra toleruotina ir tikrai ne pavyzdys kitoms savivaldybėms. Tuos, kuriems iš tikrųjų reikia padėti, savivaldybė galėtų ir net turėtų paremti. Bet tam reikia padirbėti. Reikėtų kruopščiai pasirengti ir suskaičiuoti tiksliai, kam tokios subsidijos gali būti skiriamos, bet ne visiems be išimties jas skirstyti", – pastebėjo D.Kerekeš.