Dėl tikslo, kad gynybai reikia daugiau pinigų, visos pagrindinės partijos sutaria. Bet kaip tikslą pasiekti – sutarimo vis mažiau, o idėjų tik daugėja.
„Kiekviena diena, kai nėra susitarimo, susitarimo galimybes mažina“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Sutarimo nematyti, bet konservatoriai mato, kaip gerai Lietuva atrodytų NATO.
„3,2– 3,5 proc., apie tai kalbame. Tai jau Lietuvą pastatytų i TOP 3 tarp NATO“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Kad gynybai būtų skiriama bent 3 proc. BVP, maždaug 300 mln. eurų siūloma surinkti taip:
– Vienu procentiniu punktu, iki 16, didinti pelno mokestį.
– Tiek pat kelti mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį.
– Didinti mokesčius dirbantiems pagal verslo liudijimus.
– Labiau nei planuota didinti akcizus alkoholiui, tabakui.
–Didinti akcizą degalams. Litras degalų brangtų šešiais centais.
„Akcizų pajamos iš vieno litro būtų didesnės penkiais centais. Papildomai gyventojams, kurie perka degalus, dar prisidėtų vienas centas PVM, todėl poveikis kainai – apie šeši centai“, – aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Seimas pritarė, kad svarstys Gynybos fondo kūrimą.
Tačiau žada nepritarti degalų branginimui. Kritikuojami siūlymai didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Pasigendama kitų priemonių.
„Nėra nekilnojamo turto mokesčio, labai akivaizdu, kad jokio pritarimo negali prieš rinkimus sulaukti. Ir mane stebina, kad nėra jokio gyventojų pajamų, didelių pajamų, progresyvumo“, – stebėjosi Seimo narė Rasa Budbergytė.
Prieš kelis mėnesius valdantieji priešinosi dėl gynybos pratęsti bankų solidarumo mokestį.
Dabar paaiškėjus, kad dėl kitų šaltinių gynybai sutarti nepavyksta, o bankai dėl aukštų palūkanų toliau kraunasi pelnus, konservatoriai išvien su opozicija siūlo toliau apmokestinti bankus. Nepritaria tik liberalai su „laisviečiais“.
Kad būtų draugiškesnė bankų veikla žmonių ir verslo atžvilgiu, mums reikia daugiau bankų.
„Kad žmonių ir verslo atžvilgiu bankų veikla būtų draugiškesnė, mums reikia daugiau bankų. Tokiais sprendimais nepavyks pasiekti, kad jų daugiau ateitų“, – tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vyriausybės siūlomi mokesčių didinimai leistų 3 proc. BVP gynybai skirti nuo kitų metų arba dar vėliau.
Diskusijoms užsitęsus, Vyriausybė mato galimybių 3 proc. pasiekti kitais būdais ir dar šiemet.
„Nenustebčiau, jeigu net šiais metais mes pasieksime 3 proc.“, – prognozavo G. Landsbergis.
Kadangi ekonomika auga geriau nei tikėtasi, svarstoma šiemet gynybai papildomai skolintis.
Ministras svarsto, kad už pinigus, kurių dar nėra, būtų galima pirkti oro gynybos, pėstininkų kovos mašinų.
„Pirmiausia, stiprėsime oro gynyboje. Kartu turėsime bent vieną papildomą kontraktą mechanizacijos srityje“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Čia – visiškas smegenų mulkinimas“, – tikino Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Anot opozicijos, praėjusią savaitę slaptame posėdyje pristatyti ministerijos planai dėl kariuomenės pirkimų ne tokie skambūs, kaip viešai žarstomi pažadai.
„L. Kasčiūnas pateikė NSGK savo viziją, neparemta absoliučiai niekuo, nei pinigais, nei kaip tai atliepia į NATO gynybinius planus. Visur kalba apie oro gynybos sistemų įsigijimą, negalėjo pagrįsti nei kada, nei kokios. Net nekalbu apie raketų įsigijimą. Su kuo mes šaudysime iš jų?“ – klausė D. Gaižauskas.
Neabejojama, kad Vyriausybės pasiūlyti mokestiniai pakeitimai Seime pasikeis.
Daliai bus nepritarta, tiek opozicija, tiek valdantieji žada teikti naujų siūlymų.
Naujausi komentarai