Nesutinka skiepytis arba persigalvoja

Nelegaliai Lietuvos sieną kirtę migrantai ne tik patenka į izoliaciją ir yra testuojami dėl koronaviruso, tačiau jiems pasiūloma ir pasiskiepyti. Vis gi, kaip teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis, nė vienas migrantas nepanoro pasinaudoti šia suteikta galimybe.

„Migrantams yra siūloma skiepytis nuo koronaviruso, suteikiama informacija, agituojama, išaiškinamos grėsmės, poreikis, tačiau jie skiepytis atsisako. Vienuolika migrantų tarsi jau buvo pasiryžę vakcinuotis, skiepijimas buvo organizuojamas, tačiau atėjus tam laikui, jie apsigalvojo. Iš mūsų pusės yra padaryta viskas, kas įmanoma, o jie apsispręsti gali laisvai“, – pasakojo VSAT patarėjas.

Anot pašnekovo, sunku pasakyti tikslias priežastis, kodėl nenorima skiepytis, tačiau kai kurie migrantai teigia negalintys vakcinuotis dėl sveikatos būklės, kiti – netiki skiepų nauda. 

Iš mūsų pusės yra padaryta viskas, kas įmanoma, o jie apsispręsti gali laisvai.

G. Mišutis sakė, kad nustatomi pavieniai ligos atvejai: iš paskutinės atvykėlių grupės COVID-19 buvo patvirtintas vienam asmeniui, kai kurių kitų migrantų testo rezultatų dar yra laukiama. Užsikrėtęs asmuo buvo izoliuotas ir išvežtas į Abromiškes. 

„Sergančiųjų pasitaiko po vieną kitą, tačiau nėra sergama masiškai. Nėra taip, kad jie jau ateitų užsikrėtę. Mes labai griežtai elgiamės – po sulaikymo jie yra izoliuojami užkardose, su jais bendrauja tik pasieniečiai, kurie yra paskiepyti ir turi imunitetą, tad kontaktai yra minimalūs. Iki testo rezultatų net nepradedami nei prieglobsčio prašymo procedūros formalumai, nei ikiteisminio tyrimo veiksmai, nei kiti dalykai“, – aiškino pašnekovas. 

G. Mišutis teigė, kad kita problema yra ta, jog apgyvendinimo centras jau yra perpildytas, o vadinamojo palapinių miestelio dar nėra. „Atvyksta šeimos, viengungiai. Yra reguliuojami migrantų srautai, viengungiai ir šeimos yra apgyvendinami atskirai“, – sakė pašnekovas. 

Anot VSAT atstovo, migrantai nesipriešina tyrimo dėl COVID-19 atlikimui. „Šie žmonės iškart paklūsta visiems reikalavimams, nebuvo užfiksuota, kad jie protestuotų. Gal jie ką ir pamąsto (dėl COVID-19 tyrimo atlikimo, – aut. past.), bet tai nėra ta publika, kuri priešintųsi“, – sakė G. Mišutis. 

Anot jo, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai pateko 297 migrantai. Praėjusią parą nebuvo nė vieno pažeidimo, o tai, anot pašnekovo, yra neįprasta.

Profesorius: migrantais ypač svarbu pasirūpinti

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį sakė, kad stebint pro pasienį su Baltarusija vis didėjančius migrantų srautus, Lietuvos interesas ir toliau turėtų išlikti kuo didesnės dalies šalyje esančių žmonių paskiepijimas. 

„Gyvenimas parodė, kad kai baigėme skiepyti prioritetines grupes, mes kiekvieną savaitę atrandame naują situaciją, kurioje paaiškėja, kad viena ar kita grupė žmonių turi poreikį vakcinuotis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.

Nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra Lietuvos pilietis ar ne, turi sveikatos draudimą ar ne, visi mes turėtume būti suinteresuoti, kad virusui būtų kuo mažiau erdvės plisti.

Ministras neakcentavo, kad bus ketinama koncentruotis būtent į migrantų skiepijimą, tačiau pažymėjo, jog mūsų pačių interesas turėtų būti kuo didesnės Lietuvos populiacijos dalies paskiepijimas, taip užtikrinant saugumą ir geresnę epidemiologinę situaciją.

„Nenorėčiau dabar konkretinti, bet pasakyti bendrą principą, kad mes visais atžvilgiais žiūrime, kaip išspręsti vakcinavimo klausimą. Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių viena ar kita grupė žmonių leidžia laiką Lietuvoje, tai reiškia, kad mūsų interesas yra, jog pandemijos metu jie turėtų galimybę vakcinuotis, leistų laiką saugiai ir neblogintų mūsų pačių sergamumo rodiklių“, – tąkart žurnalistams teigė A. Dulkys.

Neteisėti migrantai. VSAT nuotr.

Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius S. Čaplinskas taip pat teigia, kad migrantus skiepyti nuo koronaviruso yra svarbu, nes tik laiko klausimas, kada Lietuvoje gali pradėti plisti (o gal jau plinta, tik dar tai nediagnozuota) indiškoji koronaviruso atmaina. 

– Ar reikia ir yra svarbu skiepyti neteisėtus migrantus, atvykstančius iš Baltarusijos?

– Ne tai, kad reikia, tai daryti yra ypatingas poreikis. Reikia juos ir testuoti, tada izoliuoti, jeigu šiuo momentu jie yra koronaviruso nešiotojai. Skiepyti juos būtina, nepaisant to, kad jie nėra Lietuvos piliečiai, ir nepriklausomai nuo to, koks ateityje bus jų buvimo Lietuvoje statusas. Jie juk kvėpuos tuo pačiu oru, kaip ir kiti mūsų piliečiai. Ir be abejo jie gali dalyvauti epidemijos procese.

Nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra Lietuvos pilietis ar ne, turi sveikatos draudimą ar ne, visi mes turėtume būti suinteresuoti, kad virusui būtų kuo mažiau erdvės plisti. Kuo migrantai yra ypatingi? Pirma, jie yra labiau pažeidžiami – taip pat labiau pažeidžiami ir užkrečiamomis ligomis. Negalime matyti tik COVID-19 ligos, bet jie gali užkrėsti ir būti kitų pavojingų ligų, tarkim, tuberkuliozės,  nešiotojai, o tai gali kelti grėsmę aplinkinių gyventojų sveikatai. Antra, jiems toje šalyje, į kurią jie atvyko, yra sunkiau prieinamos sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir t. t. paslaugos. Su jais reikia dirbti ypatingai ir atskirai.

– VSAT atstovai teigia, kad migrantai atsisako skiepytis. Gal turite patarimų, ką daryti šiuo atveju?

– Nepaisant to, kad jie yra migrantai, jiems galioja tos pačios taisyklės. Per prievartą priversti, kad jis kažką darytų savo kūnui ar leistų kitiems tai daryti, – negalima. Kaip jau minėjau, jiems yra sunkiau prieinamos paslaugos. Dar sunkiau, kad jų kultūra, kalba yra kita, tad ir įtikinti juos sunku. Kalbant apie  migrantų sveikatą, daug kas prasideda nuo šalies, iš kurios jie atvyko, darbo – svarbu, kad jie jau ten žinotų, kas jų gali laukti, taip pat, kaip jie galėtų pasirūpinti savo ir aplinkinių sveikata. Čia uždavinys tik komplikuojasi.

Nereikia būti naiviems, jau matome, kad skiepijimo apimtys Lietuvoje lėtėja. Jeigu pradžioje skiepų trūko, visos dozės būdavo išskiepijamos, susidarė didelės norinčiųjų vakcinuotis eilės, tai dabar po truputį tai mažėja. Pasieksime (jeigu dar nepasiekėme) tokią situaciją, kad vakcinos dozės bus nepanaudotos.

Mes toliau turime galvoti, kaip užkirsti kelią viruso įvežimui į šalį, kaip užkirsti vietinį viruso plitimo kelią. Tikslas yra tas pats – suvaldyti viruso plitimą ir nutraukti jo plitimo grandinę.

– Ką galėtumėte pasakyti mūsų tautiečiams, kurie teigia, kad vakcinos dozės turi būti skirtos lietuviams, o ne migrantams. Tiems, kurie pyksta, kad kai kuriose vietovėse reikia po kelias valandas stovėti gyvoje eilėje, kad būtum paskiepytas, o migrantams jokių problemų pasiskiepyti nėra?

– Reikia atskirti du dalykus. Kodėl žmonės stovi gyvose eilėse? Nėra sutvarkyta logistika, o dėl to kalti ne migrantai. Skiepų yra. Reikia žiūrėti, kur šlubuoja paslaugos prieinamumas piliečiams. Kalbant apie migrantus, reikia suprasti, kad jie gali kelti grėsmę mūsų piliečiams, gali dalyvauti ligos išplitime. Mes visi turime būti suinteresuoti, kad nuo migrantų virusas neplistų toliau.

Reikia nutraukti viruso plitimo grandinę. Migrantai yra itin jautrūs, nes nėra aišku, iš kur jie atėjo, koks jų sveikatos statusas, jie gyvena glaustoje bendruomenėje, bet vėliau jie išeis į platesnę visuomenę. Labai svarbu, kad šis virusas neišplistų tarp jų, o vėliau ir kitoje Lietuvos žmonių dalyje, grupėje. Jais ypač svarbu pasirūpinti, nes jeigu jų nematysime, tai gali kainuoti ypač brangiai. Mes toliau turime galvoti, kaip užkirsti kelią viruso įvežimui į šalį, kaip užkirsti vietinį viruso plitimo kelią. Tikslas yra tas pats – suvaldyti viruso plitimą ir nutraukti jo plitimo grandinę.