Dažniausiai akys – socialiniuose tinkluose, įsitraukiant arba pasyviai stebint, trumpiau – „scrolinant“.

Mobiliojo ryšio operatorius, kartu su vienu šalies universitetu, panagrinėjo, koks lietuvių emocinis atsparumas ir kaip tai susiję su naršymu.

Tyrimo rezultatu, deja, pasigirti negalime – lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje, o kas penktas lietuvis jaučia nepasitikėjimą savimi.

„Daug veiksnių veikia, bet vienas Lietuvoje išsiskyrė: pas mus yra paplitęs žalingas socialinių tinklų vartojimas, jis gali paveikti ir nuotaiką. Mes lyginamės, savivertė mažėja, jaučiame pavydą, kai matome, kad visi kažkur keliauja, o aš sėdžiu ir dirbu“, – kalbėjo „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Pexels nuotr.

„Įdomu, kad lietuviai imlūs naujovėms, imlūs internetui. Vieni pirmųjų turėjome gerą internetą, kuriuo intensyviai naudojamės. Mes modernūs, bet ir modernios problemos mus pasiekia. Pasaulyje daugiausiai internetu telefonais naudojasi filipiniečiai, bet tik dėl to, kad jie turi daug žmonių, gyvenančių užsienyje, ir labai daug su jais bendrauja“, – teigė „Tele2“ inovacijų ekspertas Lukas Keraitis.

Ieškant prastos savijautos šaknų, specialistai pataria pasitikrinti, kiek laiko per dieną praleidžiate telefone.

Anot tyrimo rezultatų, daugiau nei penktadaliui lietuvių būdingas perteklinis socialinių tinklų naudojimas.

„Daugiau kaip 3 val. per dieną ir tikrina savo telefoną ar socialinius tinklus daugiau kaip 10 kartų per dieną“, – sakė A. Buitkutė.

„Yra tyrimas, kuris rodo, jeigu telefonas padėtas ant stalo ir juo nesinaudoji, vis tiek susikaupimas yra mažesnis, negu tų žmonių, kurie neturi telefono savo matymo lauke. Smegenims reikia naudoti energiją, kad nustumtų mintį paimti telefoną, joms reikia naudoti energiją nedaryti kažko. Čia kaip pasidėti pyragą ir jo nevalgyti“, – aiškino L. Keraitis.

„Operatoriai nemato ir negali matyti, ką jūs veikiate savo telefone. Tą galite matyti tik jūs, ir tą geriausiai parodys jūsų telefono naudojimo laikas, ir tikriausiai jus nustebins“, – įspėjo „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.

Bet gali matyti duomenų vartojimą ir konkretų laiką, kada lietuviai daugiausiai žiūri į ekranus.

„Žmonės prie telefonų sėdi ir žiūri vaizdo turinį vakarais. Vakaras yra tas laikas, kai išauga visi tos dienos duomenų vartojimo rekordai. Vaizdas mūsų tinkle sudaro apie 70–80 proc. – žiūrima viskas, kas kurta“, – teigė A. Stasiulaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot specialistų, „scrolinant“ smegenys gauna greito dopamino, o kur dar patiktukų ir peržiūrų skaičiavimas.

„Suteikia greito atlygio jausmą, bet jis yra tuščias, kadangi smegenys supranta, kad jos nieko nenuveikė, ir dopaminas sukelia papildomą susierzinimą“, – tikino A. Buitkutė.

„Psichologai atrado terminą „keršto nemiga“, kada žmonės būna užsiėmę per dieną ir neranda laiko sau, o vakare atsigula į lovą ir pasileidžia vaizdelius“, – kalbėjo A. Stasiulaitis.

Specialistai pataria planuoti laiką taip, kad technologijos neatimtų ne tik realaus bendravimo, bet ir miego.

Trečdalis paauglių internete laisvadieniais būna 5–6 val., o kas penktas – kone visą darbo dieną.

„Kiekvienas įrenginys yra įrankis, taip ir internetas yra įrankis, ir jeigu neteisingai juo naudojamės, tai nereikia kaltinti plaktuko, kad diedukui į galvą trenkėme. Reikia teisingai naudoti jį“, – aiškino „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.

„Galima užsiblokuoti internetą arba įsijungti skrydžio režimą“, – patarė A. Buitkutė.

Dar vieną tyrimą atliko trys Lietuvos universitetai, su skaitmeninės etikos centru. Šie aiškinosi, kiek laiko prie ekranų praleidžia vaikai, tai apima ir kompiuterinius žaidimus.

„Trečdalis paauglių internete laisvadieniais būna 5–6 val., o kas penktas – kone visą darbo dieną. Tai yra neraminanti statistika“, – teigė LSMU mokslo darbuotojas Julius Burkauskas.

Iš to taip pat kyla neteisinga laikysena, prastėjantis regėjimas, kitos priklausomybės.

„Kartu su latviais esame lyderiai blogąja prasme, kalbant apie raminamųjų vaistų vartojimą. Didelė dalis jaunuolių atsakė, kad vaistų gauna iš tėvų“, – sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas.

Anot S. Čaplinsko, yra ir tokių atvejų, kai raminamųjų vaikams tėvai duoda, kai šie jaučiasi prastai net bendraudami su bendraamžiais.