Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad jauniems mokytojams algos nėra itin didelės. „Pedagogai, berods, nuo 24 iki 35 metų amžiaus grupės, palyginti su rinkoje esančiu atlyginimu, gauna mažesnį darbo užmokestį ir jie nėra suinteresuoti, dažniausia palieka mokyklas ir renkasi kitą profesiją“, – sakė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Tačiau praeitų metų rudenį pradėję streikuoti mokytojai galiausiai privertė valdininkus imtis pokyčių ir pakelti algas. Vyriausybės įsipareigojo mokytojų atlyginimą šiemet pakelti iki 130 proc. vidutinio atlyginimo – mokytojai turėtų gauti 2,5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pedagogai sako, kad jau pajuto pokyčius. „Vyriausybės daro kažkokius žingsnius, tai iš dalies džiugina, bet iš tikrųjų siekis yra, kad mokytojo etatas būtų finansuojamas, o ne žongliruojama įvairiomis statistikomis“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Žadėtų 130 proc. statistika dar nerodo. Iki tikslo liko 5 proc. ir jie, anot valstybės kontrolieriaus, sunkiai pasiekiami. „Tačiau yra viena sąlyga, numatyta teisės aktuose, kad jeigu pritrūktų lėšų, Vyriausybė gali pasiskolinti papildomam pedagogų darbo užmokesčio pakėlimui“, – teigė M. Macijauskas.
Tačiau, anot Švietimo ministerijos, laiko dar yra. „Atlyginimas nėra nukritęs, atlyginimas tiktai auga ir tikrai Vyriausybė pasieks savo įsipareigojimus mokytojų algų kėlimui. Numatyta, kad nuo rudens algos kils bent 10 proc.“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Pati Valstybės kontrolė pripažįsta, kad vidutinio atlygio skaičiavimo sistema pedagogams nepalanki. Naujausi duomenys rodo, kad praeitų metų ketvirtą ketvirtį vidutinį arba didesnį darbo užmokestį gavo 28 proc. mokytojų. Visi kiti uždirbo mažiau. „Padidinus pedagogų darbo užmokestį, natūraliai auga ir visos Lietuvos VDU, todėl pasivyti tą bėgantį taikinį yra gana sudėtina“, – aiškino valstybės kontrolierius.
Tiesa, anot ministerijos, mokytojų atlyginimai ne tik valstybės, bet ir savivaldybių rankose. Esą būtent savivaldybių pareiga – savo lėšomis prisidėti prie mažų klasių finansavimo. „Savivaldybės privalo formuoti tinklą pagal valstybės patvirtintas taisykles ir mes šį dalyką stebime. Jeigu savivaldybės to tinklo taisyklių nesilaiko, įsitraukia valstybės atstovai ir gali būti ir teisminių ginčių, taip pat gali būti nefinansuojamas ugdymas“, – teigė I. Gaižiūnas.
Mes jau daug metų kalbame, kad valstybės, valdininkų požiūrius turi keistis.
Toks ministerijos sprendimas pedagogų netenkina. Surėmusios pečius pedagogų profsąjungos aiškina, kad didžiausia problema – ne savivaldybės, o Vyriausybė.
„Mokytojų rūpestis yra, kad 130 proc. VDU būtų ministerijos jau skirtas finansavimas etatui ir tada visi mokytojai būtų ramūs, kad tokį darbo užmokestį ir gaus, o ne perkelti tą naštą ar kaltinimus savivaldybėms“, – teigė A. Navickas.
„Mes jau daug metų kalbame, kad valstybės, valdininkų požiūrius turi keistis“, – sakė LŠDPS vadovė Alytuje Meilė Platūkienė.
Vis dėlto LŠDPS papildomų streikų neplanuoja. Esą dabar kur kas geriau situaciją išspręsti artėjantys rinkimai. Pagal dabartines prognozes rudenį mokytojų atlyginimai būtų keliami 14,5 proc.
Naujausi komentarai